Kodėl kartais jaučiate „adatas“ delnuose be priežasties

Ar esate kada nors jautęs tarsi adatos bado pirštus ar delną, nors akivaizdžios priežasties nematyti? Šis keistas, dažnai trumpalaikis pojūtis – „adatų“ ir tirpimo jausmas, mediciniškai vadinamas parestezija – pažįstamas daugeliui žmonių. Kartais tai sukelia fizinė priežastis, bet dažnai simptomai atsiranda, regis, iš niekur. Kodėl taip nutinka ir ką signalizuoja mūsų kūnas?

Kas yra „adatų“ jausmas delnuose?

Tirpimas, dilgčiojimas ar „adatų“ jutimas – tai pojūčiai, kai oda atrodo nutirpsta, ima dilgčioti ar peršti. Šiuos pojūčius dažniausiai sukelia nervų dirginimas arba jų funkcijos sutrikimas. Tokie simptomai neretai pasitaiko rankose, ypač delnuose ar pirštuose, tačiau gali būti jaučiami ir kojose ar veide.

Kaip nervai perduoda signalus?

Mūsų nervų sistema veikia kaip sudėtingas elektros laidų tinklas: jutiminiai receptoriai odoje fiksuoja spaudimą, temperatūrą, skausmą, o tada per periferinius nervus informaciją perduoda į smegenis. Jei šis signalų perdavimas kažkur nutrūksta ar nervai suspaudžiami, informacija iškraipoma. Dėl to ir gali pasireikšti dilgčiojimas, tarsi bado adatomis.

Kokios pagrindinės priežastys?

• Nervų spaudimas ar trumpalaikis suspaudimas – dažniausiai „adatų“ jausmas pasireiškia, kai tam tikrame taške užspaudžiami nervai. Dėl to gali būti, pavyzdžiui, ilgai laikant ranką viena poza, ją užmigus ar remiant riešą dirbant kompiuteriu.
• Prasta kraujotaka – kai kraujas sunkiau pasiekia rankos audinius, nervai gali kurį laiką blogiau funkcionuoti, o tai pasireiškia dilgčiojimu.
• Stresas ar nerimas – intensyvus stresas gali sukelti hiperventiliaciją ir kraujagyslių susiaurėjimą, dėl ko tam tikrose kūno vietose gali padažnėti parestezijos pojūčių.
• Vitaminų ir mineralų trūkumas – ypač magnio, kalcio, B grupės vitaminų trūkumas gali paveikti nervų veiklą.

Ilgalaikės ir trumpalaikės priežastys

Trumpalaikis „adatų“ pojūtis dažniausiai susijęs su laikinu nervų dirginimu. Tačiau jei simptomai kartojasi dažnai arba tęsiasi ilgai, verta ieškoti giliau slypinčių priežasčių. Tokios būklės kaip riešo kanalo sindromas, neuropatijos ar net cukrinis diabetas gali pasireikšti nuolatiniu tirpimu bei dilgčiojimu rankose.

Kodėl jaučiame „adatas“ be aiškios priežasties?

Neretai žmonės teigia, kad „adatų“ pojūtis pasireiškia tuomet, kai jie nejautė jokių suvaržymų, nespaudė rankos ar nedirbo monotoniško darbo. Mediciniškai tai gali būti susiję su šiais faktoriais:

• Mikrocirkuliacijos pokyčiai. Net trumpalaikiai kraujotakos svyravimai, kurių nepastebime (pavyzdžiui, stiprus temperatūros pokytis ar susijaudinimas), gali paveikti rankų nervų jautrumą.
• Pereinantis nervų dirginimas. Net ir nedidelis, trumpalaikis spaudimas nervui (pavyzdžiui, užsiėmus tam tikra poza) gali sukelti dilgčiojimą, kuris pasireiškia tik vėliau.
• Latentinės nervų, stuburo ar kraujagyslių problemos. Kai kurie lėtiniai pokyčiai (ar net ankstyvos stadijos ligos) gali nekelti kitų simptomų, o tik kartkartėmis pasireikšti parestezija.

Mokslinis paaiškinimas: kaip atsiranda parestezija?

Moksliniai tyrimai rodo, kad trumpalaikė parestezija dažniausiai kyla dėl mechaninio nervų suspaudimo, o ilgalaikė – dėl nervo struktūrinių pažeidimų ar sisteminių ligų. Nors trumpas dilgčiojimo epizodas dažniausiai pavojus nesukelia, pasikartojantys ar ilgai trunkantys simptomai neturėtų būti ignoruojami. Tyrimai taip pat rodo, kad net ir sveikiems žmonėms dėl fizinio krūvio, nuovargio, ilgalaikės monotonijos ar net emocinės įtampos gali pasireikšti laikini nervų veiklos sutrikimai.

Mitų paneigimas apie „adatų“ pojūtį

• Nėra mokslinio pagrindo girdėti, kad jei jaučiate „adatas“ – būtinai vyksta insultas ar rimtas nervų pažeidimas. Didžioji dauguma atvejų – visiškai nepavojingi.
• Priešingai paplitusiai nuomonei, tai nebūtinai susiję su amžiumi – dilgčiojimą gali patirti ir jauni, ir vyresni žmonės.
• Pojūtis gali atsirasti net nesate užmigę ant rankos ar ją užspaudę – pakanka menkiausio pokyčio kraujotakoje ar nervų impulsų perdavime.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Laikinas, retai pasikartojantis „adatų“ pojūtis delnuose dažniausiai nereikalauja gydymo. Tačiau šie požymiai rodo, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju:

• Pojūtis tęsiasi ilgiau nei kelias valandas ar kartojasi dažnai, kyla be aiškios priežasties.
• Kartu atsiranda silpnumas, sunku judinti rankas ar atlikti smulkius judesius.
• Simptomas pasireiškia abiejose rankose ir progresuoja.
• Jaučiamas skausmas, tinimas, galvos skausmas ar kiti nerimo keliantys požymiai.

Kaip sumažinti ar išvengti simptomo?

Praktiniai patarimai

• Atsistokite ir pamankštinkite rankas, ypač jei ilgai laikėte jas vienoje padėtyje.
• Venkite ilgalaikio riešo ar dilbio spaudimo, naudokite ergonomiškas darbo priemones.
• Rūpinkitės mityba: vartokite pakankamai B grupės vitaminų, magnio, kalcio.
• Stenkitės valdyti stresą ir pasirūpinti kokybišku miegu.
• Esant įtarimui dėl lėtinių ligų – svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Santrauka: kada nerimauti ir kada – ne?

Nors „adatų“ pojūtis delnuose atrodo keistas ir kartais kelia nerimą, daugeliu atvejų tai – visiškai paprastas ir laikinas reiškinys. Nedidelis nervo spaudimas, trumpalaikiai kraujotakos pokyčiai ar net emocinė įtampa gali lemti šį simptomą. Visgi ilgai trunkantis ar dažnai pasikartojantis dilgčiojimas gali rodyti gilesnes nervų ar kraujagyslių problemas – tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją. Rūpindamiesi savo darbo aplinka, ergonomika, mityba ir emocine sveikata sumažinsite ne tik parestezijos, bet ir kitų sveikatos sutrikimų riziką.