Kodėl dažnai keičiasi skrandžio rūgštingumas keičiantis nuotaikai

Ar pastebėjote, kad patirdami stresą, pyktį ar džiaugsmą, jūsų virškinimas reaguoja skirtingai? Galbūt jautėte „drugelius“ skrandyje prieš svarbų egzaminą ar konfliktą, o kartais patiriate deginimo pojūtį ar rūgšties refliuksą be aiškios fizinės priežasties. Toks pojūčių ryšys nėra atsitiktinis. Daugybė tyrimų rodo, kad mūsų emocijos ir nuotaika gali tiesiogiai veikti skrandžio rūgštingumą ir virškinimo veiklą. Straipsnyje paaiškiname, kodėl skrandžio rūgštingumas gali keistis keičiantis nuotaikai, kokie procesai tai lemia ir ką galima padaryti siekiant išvengti nemalonių simptomų.

Kaip veikia skrandžio rūgštis ir kodėl ji svarbi?

Skrandis gamina stiprią druskos rūgštį, reikalingą baltymų virškinimui, kenksmingų bakterijų sunaikinimui ir maisto paruošimui tolimesniam virškinimui žarnyne. Šios rūgšties gamyba kruopščiai reguliuojama, atsižvelgiant į biocheminius signalus, kuriuos siunčia įvairios organizmo sistemos – ne tik virškinimo, bet ir nervų, bei endokrininė.

Kokie faktoriai lemia rūgšties gamybą?

• Sensoriniai dirgikliai – skonis, kvapai, maisto matymas.
• Mitybos pobūdis ir sudėtis.
• Hormoniniai signalai, pvz., gastrinas ar somatostatinas.
• Nerviniai impulsai, ypač iš klajoklio nervo (nervus vagus).
• Psichologinė būklė ir streso hormonų svyravimai.

Kai šie veiksniai keičiasi – ypač mūsų emocinė būsena – skrandis reaguoja gana sparčiai.

Ryšys tarp emocijų, nuotaikos ir virškinimo sistemos

Mokslinėje literatūroje dažnai minimas vadinamasis „žarnyno–smegenų ašies“ (angl. gut–brain axis) fenomenas. Tai dvikryptis ryšys, jungiantis mūsų centrinę nervų sistemą su žarnynu per nervus, hormonus ir imuninės sistemos signalus. Kiekvieną kartą, kai patiriame intensyvias emocijas, žarnynas girdi šiuos signalus ir reaguoja įvairiais būdais – pokyčiais judrumo, sekrecijos ar net mikrobiotos sudėties lygmenyje.

Stresas ir rūgštingumo svyravimai

Stresas – tiek ūmus, tiek lėtinis – sukelia fiziologinės grandinės reakciją. Padidėja kortizolio, adrenalino, noradrenalino kiekiai, suaktyvinamas simpatinės nervų sistemos darbas. Skrandžio rūgšties išsiskyrimas tuomet gali:

• Padidėti (ypač ankstyvose streso stadijose) – dėl aktyvios nervų sistemos stimuliacijos.
• Sumažėti (užsitęsus stresui) – kai organizmas imasi gynybinių mechanizmų ir slopina energijos švaistymą papildomiems virškinimo procesams.

Todėl vieni žmonės patiria rėmenį ar refliuksą stresinėse situacijose, o kiti – priešingai, sumažėjusį apetitą ar net blogą virškinimą. Šie pojūčiai susiję su individualiu jautrumu ir organizmo gebėjimu reguliuoti rūgšties išsiskyrimą.

Moksliniai tyrimai: kodėl nuotaika veikia skrandį?

Daugybė psichofiziologinių tyrimų patvirtina, kad emocijos iš tiesų gali paveikti skrandžio sekrecijos procesus. Pavyzdžiui:

• Įtampą ar nerimą patiriantys žmonės dažniau serga rūgšties refliuksu, funkcinės dispepsijos sindromu ar net opalige.
• Depresija ir ilgas streso laikotarpis gali silpninti vagalinę (klajoklio nervo) stimuliaciją ir mažinti rūgščių gamybą.
• Jautresni emociniams pokyčiams asmenys dažniau pastebi virškinimo simptomų kintamumą priklausomai nuo nuotaikos.

Visame šiame procese svarbus ir serotonino – vadinamojo „laimės hormono“ – vaidmuo: apie 90 proc. jo gaminama žarnyne. Taigi nuotaikos svyravimai gali paveikti ne tik emocinę savijautą, bet ir žarnyno, skrandžio veiklą.

Populiariausi mitai apie emocijų ir rūgštingumo ryšį

• Mitas: „Stresas visada didina rūgštingumą.“
  Faktas: Priklauso nuo streso tipo, trukmės ir individualios reakcijos – rūgštingumas gali ir sumažėti.
• Mitas: „Nuotaikos svyravimai negali sukelti jokių realių virškinimo problemų.“
  Faktas: Emocinės būsenos pokyčiai ne tik keičia subjektyvius pojūčius, bet ir gali fiziologiškai lemti rūgštingumo, skrandžio judrumo, net mikrobiotos sudėties pokyčius.
• Mitas: „Užtenka tiesiog ramiai nusiteikti, ir skrandžio problemos išnyks.“
  Faktas: Nors streso valdymas padeda, fiziologiniai pokyčiai jau gali būti įvykę ir reikalauti kompleksinio gydymo.

Praktiniai patarimai, kaip suvaldyti nuotaikų įtaką skrandžiui

• Sąmoningumas ir dėmesingumo praktikos. Tokios technikos kaip giluminis kvėpavimas, meditacija ar lengva joga padeda sumažinti streso hormonų lygį ir pagerinti virškinimo funkciją.
• Reguliarūs valgymo įpročiai. Valgykite tuo pačiu metu, laikantis subalansuoto režimo, venkite persivalgymų – taip mažinama virškinimo sistema tenkanti apkrova.
• Stenkitės vengti itin rūgščių, aštrių ar riebių patiekalų, jei pastebite, kad šie maisto produktai kartu su įtampa skatina rėmens simptomus ar diskomfortą skrandyje.
• Judėjimas ir fizinė veikla. Net lengvas pasivaikščiojimas po valgio gali padėti sureguliuoti virškinimą ir optimizuoti rūgšties išsiskyrimą.
• Kreipkitės į specialistą, jei pastebite, kad nemalonūs simptomai tęsiasi ar blogėja, – ilgalaikiai virškinimo sutrikimai gali reikalauti medicininės pagalbos ir tikslesnio ištyrimo.

Kada nuotaikos pokyčius svarbu vertinti kaip rimtesnį signalą?

Nors dažnai pasitaikantis rūgštingumo svyravimas susijęs su laikinais iššūkiais ar stresu, kartais šie simptomai signalizuoja apie rimtesnes problemas: opaligę, lėtinį gastritą, Helicobacter pylori infekciją ar gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Jei rūgštingumas nuolat vargina, kartu jaučiate svorio kritimą, vėmimą, kraujingą ar juodą išmatas – būtina nedelsti ir pasitarti su gydytoju.

Išvada: kūnas ir emocijos – neatsiejama visuma

Skrandžio rūgštingumo svyravimai keičiantis nuotaikai – tai realus ir moksliškai pagrįstas reiškinys, kylantis dėl sudėtingų nervinių, hormoninių ir imuninės sistemos sąveikų. Žinodami šiuos procesus, galime sąmoningiau rūpintis psichologine sveikata, atkreipti dėmesį į kasdienio streso valdymą bei kreiptis pagalbos, jei simptomai tampa nuolatiniai. Svarbiausia – suprasti, kad emocijos veikia ne vien nuotaiką, bet ir tiesiogiai fizinę savijautą, įskaitant skrandžio rūgštingumą, todėl integruotas požiūris į sveikatos priežiūrą tampa vis svarbesnis mūsų kasdieniame gyvenime.