Kaip emocinės problemos keičia skonio pojūtį

Skonio pojūtis daugeliui iš mūsų atrodo kaip savaime suprantama patirtis – į burną dedame mėgstamą patiekalą, mėgaujamės skoniais, kvapais ir tekstūra. Tačiau retai susimąstome, kaip mūsų vidinė emocinė būsena gali pakeisti tai, kaip jaučiame skonį. Jau seniai pastebėta, jog stresas, nerimas ar net depresija daro tiesioginį poveikį mūsų pojūčiams, įskaitant ir skonį. Šis straipsnis atskleis, kokią įtaką emocinės problemos turi skonio suvokimui, kokie mechanizmai slypi už šio reiškinio, ir ką galime daryti, kad susigrąžintume džiaugsmą valgant.

Kaip dirba skonio pojūtis: trumpa apžvalga

Skonis yra sudėtingas jutimas, glaudžiai susijęs su uoslės ir kitais pojūčiais. Skonio receptoriai, esantys ant liežuvio, reaguoja į penkias pagrindines skonio rūšis – saldų, rūgštų, sūrų, kartų ir umami. Tačiau skonio pajautimas priklauso ne tik nuo šių receptorių – smegenys apdoroja šiuos signalus drauge su kvapų, tekstūros ir netgi regos informacija, o emocinė būsena gali šiam procesui turėti didelės įtakos.

Smegenų vaidmuo

Skonio pojūtis susijęs su smegenimis – ypač su limbine sistema, atsakinga už emocijas, atmintį ir motyvaciją. Aktyvuojantis stipresniems jausmams, smegenų veikla keičia signalų perdavimą, todėl maistas kartais gali netekti įprasto skonio ar tapti „blankus”.

Emocinės problemos ir jų poveikis pojūčiams

Nors dauguma žmonių susieja emocijas su nuotaika ar bendra savijauta, vis dažniau pabrėžiama, kad įvairios emocinės problemos paliečia fizines funkcijas – tarp jų ir skonį. Kuo sudėtingesni jausmai, tuo didesnė tikimybė, jog jie iškraipys mūsų pojūčius.

Stresas ir nerimas

Stresas suaktyvina kovos arba bėgimo (angl. „fight or flight”) reakciją, kurios metu išsiskiria streso hormonai, tokie kaip kortizolis bei adrenalinas. Šie hormonai paveikia ne tik širdį ar raumenis – jie turi įtakos ir skonio suvokimui. Streso metu dalis kraujo ir energijos skiriama gyvybiškai svarbiems organams, tad sumažėja pojūčių, tarp jų ir skonio, jautrumas. Todėl per stresą net geriausi mėgstami patiekalai gali atrodyti beskoniai ar net nemalonūs.

Depresija ir skonio praradimas

Depresija siejama su vadinamuoju anhedonijos – malonumo praradimo – reiškiniu. Žmonės dažnai nebejaučia pasitenkinimo valgydami, nes depresija veikia neurotransmiterių, ypač serotonino ir dopamino, veikimą. Šios medžiagos svarbios ne tik nuotaikai, bet ir skonio receptorių veiklai bei malonumo pojūčiui. Dėl to asmenys su depresija dažnai skundžiasi, jog maistas tapo „beskonis” arba „vienodas”.

Aktyvumas ir apetito svyravimai

Emocinės problemos gali keisti ir valgymo įpročius: vieni žmonės pradeda valgyti daugiau, kitų – apetitas prarandamas. Abi būklės susijusios su skonio pokyčiais. Padidėjęs apetitas dažnai reiškia, kad norima gauti stiprių, ryškių skonių (ypač saldžių ar riebių), nes silpnesni skoniai atrodo nebeintriguojantys. Sumažėjęs apetitas neretai rodo, kad jungtis tarp skonio receptorių ir smegenų tapo silpnesnė.

Moksliniai tyrimai apie skonio ir nuotaikos sąsajas

Per pastaruosius dešimtmečius daugėjo mokslinių įrodymų, jog psichologiniai išgyvenimai gali ženkliai pakeisti skonio suvokimą. Tyrimai su depresija arba nerimu sergančiais asmenimis parodė, kad jie rečiau atpažįsta saldų bei kartų skonį, sunkiau atskiria subtilius skonius.

• Tyrimas, publikuotas žurnale „Journal of Affective Disorders”, parodė, kad depresija sergantiems žmonėms stipriau sumažėja jautrumas saldiems skoniams.
• Kiti eksperimentai parodė, jog stipresnis nerimas siejasi su nemaloniu pojučiu valgant, tendencija rinktis intensyvesnio skonio produktus.

Įdomu tai, kad gerėjant psichologinei būklei – pavyzdžiui, gydantis nuo depresijos arba suvaldžius stresą – skonio pojūčių jautrumas dažnai grįžta.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie skonio pokyčius

Vis dar gyvuoja mitas, kad skonio pablogėjimas – tik „išsigalvojimas” ar perdėta reakcija. Tai – netiesa. Moksliniai įrodymai aiškiai rodo, jog tarp emocinės sveikatos ir skonio pojūčio egzistuoja stipri sąsaja. Net trumpalaikiai emociniai sukrėtimai gali pakeisti pojūčius, nors dažniau pastebimi ilgalaikių emocinių problemų atvejai.

Svarbu ir tai, kad skonio pokyčiai nebūtinai reiškia, kad žmogus serga sunkia psichikos liga – kartais tai laikinas epizodas dėl streso, nuovargio ar liūdesio.

Kas padeda susigrąžinti skonio pojūtį?

Norint atkurti įprastą skonio pojūtį, pirmiausia svarbu pripažinti, jog jis priklauso nuo mūsų emocinės sveikatos. Štai keletas rekomendacijų, paremtų specialistų rekomendacijomis ir praktika:

• Emocinis palaikymas. Kalbėkite apie savo emocinę būklę su artimaisiais arba specialistais.
• Streso mažinimas. Reguliarus judėjimas, kokybiškas miegas ir atsipalaidavimo pratimai padeda valdyti streso hormonų lygį.
• Dėmesingas valgymas. Stenkitės sutelkti dėmesį į valgymą be pašalinių trukdžių – taip galite atgaivinti skonio pojūčius.
• Raskite naujus maisto atradimus. Kartais pasitelkus naujus prieskonius ar bandant kitų kultūrų virtuves, galima paskatinti skonio receptorius.
• Nesivaržykite kreiptis į gydytoją. Jei skonio praradimas išlieka ilgiau nei keletą savaičių ar ima trukdyti kasdienybei, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar psichologu.

Kada reikėtų sunerimti?

Jei pastebite, kad ženkliai sumažėjo apetitas, maistas dažnai tampa visiškai beskonis, pasireiškia nuolatinis nuovargis ir sumažėja gyvenimo džiaugsmas, rekomenduojama neignoruoti šių simptomų. Kartais skonio praradimas susijęs ne tik su emocinėmis problemomis, bet ir kitomis – pavyzdžiui, virusinėmis ligomis, šalutiniu vaistų poveikiu ar net neurologiniais sutrikimais. Jei būklė užsitęsia ar blogėja, būtina kreiptis į medikus.

Išvados

Skonio pojūtis nėra tik fizinis procesas – jį stipriai įtakoja mūsų emocinė būsena, stresas ir nuotaikų svyravimai. Emociniai sunkumai gali ženkliai iškreipti ar net prislopinti skonio pojūčius, tačiau atpažinus šiuos signalus galima dėti kryptingas pastangas pagerinti tiek psichologinę, tiek jutiminę savijautą. Jei pastebite skonio pokyčius, nebijokite ieškoti pagalbos, o mažais žingsneliais grįžkite prie kasdienio valgymo džiaugsmo.