Kaip nuolatinė baimė veikia širdies plakimą

Sužinosite
Nuolatinė baimė – tai jausmas, kuris gali užvaldyti mintis, sukelti nuolatinį nerimą ir ženkliai paveikti kūno reakcijas, ypač širdies plakimą. Nors baimė yra natūrali apsauginė reakcija, ilgalaikė jos būsena gali sukelti nepageidaujamų padarinių sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nuolatinė baimė veikia širdies darbą, kodėl tai svarbu žinoti ir kaip išmokti atpažinti signalus bei pasirūpinti savo širdimi.
Kaip kūnas reaguoja į baimę?
Baimės fiziologija: „kovok arba bėk“ mechanizmas
Kilus baimei, smegenys (ypač migdolo kūnas) siunčia signalus kūnui, ruošdamos jį galimiems pavojams. Organizme išsiskiria streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Dėl šių hormonų:
- pagreitėja širdies plakimas, kad organai būtų greičiau aprūpinti deguonimi;
- išsiplečia kvėpavimo takai, padažnėja kvėpavimas;
- padidėja kraujospūdis.
Ši reakcija yra greita ir efektyvi, kai reikia apsisaugoti nuo trumpalaikės grėsmės, tačiau ilgai trunkanti baimė daro kitokį poveikį.
Nuolatinės baimės ir streso poveikis širdžiai
Širdies plakimo sutrikimai
Nuolatinė baimė dažnai reiškia, kad kūnas ilgą laiką išlieka „budėjimo“ būsenoje. Tokiu atveju žmogus gali patirti:
- per dažną ar nereguliarų širdies plakimą (aritmijas),
- nuolat aukštą pulsą (tachikardiją),
- staigius širdies ritmo šuolius, net ir be fizinio aktyvumo.
Pavyzdžiui, moksliniai straipsniai rodo, kad nerimo sutrikimų turintys žmonės dažniau patiria širdies plakimo permušimus ir širdies ritmo pažeidimus palyginti su tais, kurių emocinė būsena ramesnė.
Padidėjusi širdies ligų rizika
Ilgalaikis stresas ir baimė padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuolat aukštas streso hormonų lygis organizme gali skatinti:
- didesnį kraujospūdį;
- kraujagyslių spindžio susiaurėjimą;
- padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje;
- uždegiminius procesus kraujagyslių sienelėse.
Visi šie procesai lėtai, bet užtikrintai didina infarkto, insulto ir kitų širdies ligų riziką.
Nerimo ir baimės klaidingi signalai
Kai baimė imituoja širdies ligas
Daug žmonių, pajutę stiprų širdies plakimą, spaudimą krūtinėje ar dusulį, išsigąsta, kad patiria širdies infarktą. Tačiau nerimo krizei būdingi pojūčiai dažnai yra fiziologinės baimės pasekmė, o ne reali širdies liga. Įprasti simptomai:
- būdingas širdies „virpėjimas“ ar trumpalaikiai palpitacijos epizodai;
- oro trūkumo pojūtis, bet gebėjimas kvėpuoti išlieka;
- prakaitavimas, drebėjimas, bet nebūna nuolatinio skausmo.
Žinoma, visada būtina pasitarti su gydytoju dėl naujai atsiradusių ar stiprėjančių simptomų – tik taip galima atskirti nerimo sukeltus pojūčius nuo rimtų širdies sutrikimų.
Ką daryti, jei gyvenate nuolatinėje baimėje?
Pagrindiniai žingsniai širdies ramybei palaikyti
Jeigu jaučiate nuolatinę baimę ar nerimą, svarbu ieškoti pagalbos ir keisti gyvenimo įpročius:
- Streso valdymas. Praktikuokite kvėpavimo pratimus, meditaciją ar jogą. Tyrimai rodo, kad reguliarios atsipalaidavimo technikos mažina širdies plakimo dažnį, kraujospūdį ir bendrą stresą.
- Fizinis aktyvumas. Net lengvas pasivaikščiojimas kasdien gali padėti sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir apsaugoti širdį.
- Pakankamas miegas. Neišsimiegojus širdies plakimas gali būti neramus, todėl stenkitės laikytis miego režimo.
- Mityba. Valgykite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir gerkite pakankamai vandens. Venkite perteklinio kofeino – jis stiprina širdies plakimą ir gali didinti nerimą.
Profesionalios pagalbos svarba
Kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą, jei:
- jums sunku savarankiškai susidoroti su nerimu;
- širdies simptomai (skausmas, dusulys, dažnas ar nereguliarus plakimas) atsiranda dažnai ar stiprėja;
- būklė trukdo kasdieniniam gyvenimui ar darbui.
Specialistai gali atlikti reikiamus tyrimus ir padėti atskirti, ar simptomus sukėlė baimė, ar širdies liga. Psichoterapija, vaistai ar kiti gydymo metodai dažnai gerokai pagerina situaciją.
Pagrindiniai mitai apie baimę ir širdį
Ar iš baimės galima „susirgti širdimi“?
Baimė savaime nesukelia tiesioginės širdies ligos, tačiau gali būti vienas iš rizikos veiksnių, jei organizmas nuolat patiria stresą. Labiausiai kenksmingas yra ilgalaikis, nenuimamas psichologinis krūvis. Retkarčiais jaučiant baimę ar nerimą, rimtų padarinių dažniausiai nebūna.
Ar nerimas visada reiškia širdies ligą?
Nerimas ar baimė dažnai sukelia širdies plakimo pojūtį, tačiau daugelį atvejų širdies funkcija išlieka normali. Jei simptomai trunka ilgai, reikėtų kreiptis patikrinimui, tačiau ne kiekvienas širdies „permušimas“ reiškia ligą.
Apibendrinimas: rūpinkitės savimi kasdien
Nuolatinė baimė ne tik blogina savijautą, bet ir turi aiškią fiziologinę įtaką širdies darbui. Išmokę atpažinti psichologinio streso signalus ir susitvarkę su jais – nuo kvėpavimo pratimų iki profesionalios pagalbos – galite žymiai sumažinti širdies apkrovą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų. Sveikos gyvensenos įpročiai ir dėmesys emocinei būklei – tai esminiai žingsniai norint išsaugoti ramų širdies plakimą ir gerą savijautą ateityje.