Kodėl nuolat „niežti“ nosį per stresą

Ar pastebite, kad esant stresinėms situacijoms jus staiga pradeda niežėti nosis? Nors daugelis mano, jog tai atsitiktinis pojūtis ar net alergijos požymis, iš tikrųjų nuolatinis nosies niežulys patiriant stresą turi aiškų biologinį pagrindą. Sužinokite, kodėl stresas daro įtaką šiai jautriai veido sričiai, kokie fiziologiniai mechanizmai įsijungia veikiant emociniam ar psichologiniam spaudimui, ir kokių žingsnių imtis, jei ši būsena ima trukdyti kasdienybei.

Nosies niežulys: ką išduoda šis pojūtis

Nosies niežėjimas – iš pažiūros nekaltas, bet dažnai erzinantis pojūtis, galintis kilti dėl labai įvairių priežasčių. Dažniausios žinomos priežastys yra:

• alerginės reakcijos (pvz., dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos),
• sausos oro sąlygos,
• virusinės ar bakterinės infekcijos,
• dirginančios cheminės medžiagos,
• odos ligos (pvz., seborėjinis dermatitas ar psoriazė nosies srityje).

Tačiau vis dažniau žmonės pastebi, kad nosies niežulys kyla ir be akivaizdžių išorinių dirgiklių – ypač tada, kai patiriamas stresas ar stiprios emocijos. Tai skatina klausti: kokia yra psichologinio ir emocinio streso įtaka šiam pojūčiui?

Kaip stresas veikia mūsų kūną

Stresas yra natūrali biologinė organizmo reakcija į iššūkius ar grėsmę. Patiriant akutinį ar lėtinį stresą, suaktyvėja autonominė nervų sistema ir išsiskiria streso hormonai – adrenalinas, kortizolis ir kiti. Šie pokyčiai paveikia ne tik emocijas, bet ir įvairias kūno sistemas. Ilgalaikis stresas gali išprovokuoti ar paaštrinti daugybę simptomų, tarp jų odos bei gleivinių jautrumą ir niežėjimą.

Streso ir niežulio ryšys

Medicinos tyrimai patvirtina, kad stresas padidina jautrumą odos pojūčiams, sukelia niežulį ar net stiprina egzistuojančius dermatologinius simptomus. Stresas išjudina imuninės sistemos veiklą, didina uždegiminių medžiagų (histamino, citokinų) kiekį, kurie savo ruožtu paveikia nervų galūnėles odoje ir gleivinėse.

Ypač jautri šiame kontekste yra veido ir nosies sritis – čia gausu nervinių galūnėlių, todėl net menkiausias cheminis ar biologinis pokytis gali sukelti niežėjimą, dilgčiojimą ar spaudimo pojūtį. Kai kurios studijos rodo, kad stresas gali tiesiogiai suaktyvinti tuos nervinius takus, kurie atsakingi už niežulį.

Psichogeninis niežulys: kai simptomus sukelia mintys

Nors nosies niežulio priežastys dažnai yra organinės – pavyzdžiui, alergija ar oro permainos, – egzistuoja fenomenas, vadinamas psichogeniniu (arba neurogeniniu) niežuliu. Tokiais atvejais odos pojūčiai kyla dėl emocinių ar psichologinių išgyvenimų ir neturi aiškaus fizinio dirgiklio.

• Psichogeninis niežulys dažnai prasideda ar paūmėja stresinėse situacijose, emocinės įtampos metu.
• Niežėjimo vietos neretai būna veidas, galva, rankos – zonos, jautriausios emocinei įtakai.
• Kartu gali rastis ir kiti streso simptomai: prakaitavimas, nerimas, širdies plakimas ar raumenų įtampa.

Toks niežulys yra visiškai realus – jį sukelia nervų sistemos signalai, perduodami į odą, net jei objektyvus dirgiklis fiziškai neegzistuoja.

Kodėl būtent nosis?

Nosies srityje sutelkta itin daug sensorinių receptorių ir kraujagyslių, todėl ji greitai reaguoja tiek į išorinius, tiek į vidinius pokyčius. Esant stresui, sustiprėja periferinės nervų sistemos veikla, todėl nosies gleivinė tampa jautresnė hormoniniams ir nerviniams impulsams.

• Stresas gali sukelti gleivinės paburkimą, sausumą ar dirginimą.
• Nervinis dirginimas (dėl streso ar susijaudinimo) dažnai pasireiškia niežuliu būtent jautriose zonose.
• Nosis susijusi su refleksais: kvėpuojame, kvepiame, išreiškiame emocijas – ji svarbi veido išraiškai ir bendravimui, todėl kai emocijos stiprios, įtampa „atsispindi“ ir nosies srityje.

Be to, tyrimai rodo, kad žmonės, išgyvenantys socialinį ar emocinį nerimą, nesąmoningai dažniau liečia ar trina nosį, kas gali sukelti papildomą niežėjimo ar dilgčiojimo pojūtį.

Ką sako medicina: faktai ir mitai

Mitai apie nosies niežėjimą

• Nosį niežti tik dėl alergijos. Tai ne visada tiesa – stresinės reakcijos ar emocinė įtampa taip pat gali būti pagrindinė problema.
• Tai tik įprotis ar psichologinis „kaprizas“. Nors psichologinis aspektas svarbus, niežulys yra realus ir pagrįstas fiziologija, susijusia su nervų ir imuninės sistemos veikla.

Kada sunerimti?

Jei niežulys kartojasi daug kartų per dieną, sukelia diskomfortą, jį lydi išbėrimas, patinimas ar kvėpavimo sutrikimai, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar alergologu. Rimtesni simptomai gali reikšti alergines ligas, odos sutrikimus arba uždegiminius procesus.

Praktiniai patarimai: kaip sumažinti nosies niežulį streso metu

• Streso valdymas. Įtraukite kasdienius streso mažinimo metodus: kvėpavimo pratimus, meditaciją, sąmoningumo technikas (mindfulness), fizinį aktyvumą.
• Drėkinkite patalpas ir gleivinę. Ypač žiemos sezonu naudokite oro drėkintuvus, gerti pakankamai vandens.
• Venkite per dažnai liesti nosį. Stenkitės kontroliuoti šį įprotį – dažnas trynimas gali stiprinti niežulį ir padidinti infekcijų riziką.
• Naudokite švelnias higienos priemones. Rinkitės bekvapes, hipoalergines nosies priežiūros priemones.
• Kreipkitės į specialistus. Jei niežulys tampa nuolatinis ar itin varginantis, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus ir gydymą.

Išvada

Nosies niežulys patiriant stresą – dažnas, bet mažai aptariamas reiškinys, turintis aiškų fiziologinį ir psichologinį pagrindą. Jis kylantis dėl sudėtingo nervų sistemos ir organizmo reakcijų į stresą sąveikos. Nors niežulys dažniausiai nėra pavojingas, svarbu atkreipti dėmesį į savo būklę, mažinti streso lygį ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju. Taip galėsite išlaikyti komfortą kasdienybėje ir sumažinti nemalonius pojūčius net sudėtingiausiais gyvenimo momentais.