Kodėl po ilgo darbo skauda smilkinius

Ilgos valandos prie kompiuterio, intensyvus protinis darbas ar net streso kupina diena – daugeliui iš mūsų pažįstama situacija, kai po aktyvios darbo dienos pradeda skaudėti smilkinius. Šis nemalonus jausmas gali būti tiek trumpalaikis, tiek užsitęsti ilgesnį laiką, kartais trikdydamas kasdienę veiklą arba darbingumą. Kodėl toks skausmas atsiranda? Ar smilkinių spaudimas visuomet reiškia rimtą sveikatos problemą, o gal dažniausiai kaltas netinkamas darbo režimas ir gyvenimo būdas? Panagrinėkime pagrindines priežastis bei veiksmingus pagalbos metodus.

Kas sukelia smilkinių skausmą po darbo?

Smilkinių skausmai yra dažnas nusiskundimas, apie kurį kalba tiek biuruose dirbantys žmonės, tiek studentai ar intensyviai protinį darbą atliekantys specialistai. Dauguma atvejų šį diskomfortą lemia ne viena konkreti priežastis, o kelių veiksnių visuma.

Įtampos galvos skausmas

Pagrindinė priežastis, dėl kurios po ilgo darbo skauda smilkinius – įtampos galvos skausmas. Tai bene dažniausiai sutinkamas galvos skausmo tipas. Įtampos galvos skausmas dažniausiai pasireiškia kaip spaudžiantis, nuobodus ar maudžiantis skausmas abiejuose smilkiniuose, kartais – tarsi „lankas“ aplink galvą. Šis skausmas paprastai nėra pulsuojantis ir nėra lydimas pykinimo ar vėmimo.

Ilgas darbas kompiuteriu ir prastas ergonominis režimas

Ilgas žiūrėjimas į ekraną, netinkama sėdėsena bei nuolatinis galvos pasvirimas gali sukelti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą. Ši įtampa persiduoda link smilkinių, nes čia eina dalis kramtomųjų, kaklo ir galvos raumenų sausgyslių. Todėl po darbo dienos raumenų pervargimas akivaizdus būtent smilkinių srityje.

Per didelis stresas ir emocinė įtampa

Psichologinės priežastys dažnai lemia, kad po darbo jaučiama „galvos spaudimo“ pojūtį. Nuolatinė įtampa, stresas ar nerimas gali suaktyvinti galvos raumenis ir sukelti ilgalaikį skausmą. Nuolatiniu streso poveikiu gali sutrikti kraujotaka ir didėti raumenų įtempimas, ypač veido bei smilkinių srityse.

Netinkamas darbo ir poilsio režimas

Per ilgos darbo valandos be pertraukų, nepakankamas miegas bei per mažas fizinis aktyvumas prisideda prie skausmingos būklės vystymosi, nes organizmas neatsigauna, raumenys nespėja pailsėti, o smegenys patiria per didelį krūvį.

Kaip atpažinti įtampos galvos skausmą?

Norėdami nustatyti, ar jūsų patiriamas smilkinių skausmas yra paremtas įtampa, atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

• Skausmas dažnai apima abiejų smilkinių sritį ir gali plisti į pakaušį ar kaktą.
• Pojūtis lyg būtų „veržiama“ galva ar uždėtas nematomas lankas.
• Skausmas paprastai pamažu stiprėja ir tęsiasi kelias valandas ar net visą dieną.
• Paprastai nėra papildomų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas ar jautrumas šviesai, kurie būdingi migrenai.

Kitos galimos priežastys ir ką verta žinoti

Migrena

Nors dažniausiai smilkinių skausmas po darbo yra įtampos tipo, kartais jį gali sukelti ir migrena. Migrenos skausmas dažniau būna pulsuojantis, dažnai apima tik vieną galvos pusę, būna šviesos ar garso baimė, gali prasidėti pykinimas.

Akių nuovargis ir regos sutrikimai

Ilgas žiūrėjimas į ekraną, smulkių tekstų skaitymas ar nekoreguoti regos sutrikimai (pvz., nenešiojami akiniai) gali sukelti smilkinių skausmą dėl akių raumenų pervargimo. Šis skausmas dažnai prasideda šalia antakių ar pačiuose smilkiniuose ir sustiprėja dienos pabaigoje.

Dantų ir žandikaulio problemos

Pernelyg stipriai suspaudžiant dantis ar griežiant naktimis, įsitempia kramtomieji raumenys. Jie tvirtinasi būtent smilkinių zonoje, todėl įtampa ar uždegimas čia sukelia skausmą. Kramtomosios raumenų problemos gali išsivystyti net dėl nuolatinio streso ar netinkamos žandikaulio padėties.

Sveikatos sutrikimai (retos priežastys)

Labai retais atvejais užsitęsęs sunkus smilkinių skausmas gali būti susijęs su rimtesnėmis ligomis, tokiomis kaip laikinių arterijų uždegimas (temporalių arteritas), sinusitas ar infekcijos. Tokiais atvejais skausmą dažnai lydi kiti simptomai – aukšta temperatūra, regėjimo pokyčiai, bendras silpnumas.

Ką daryti, kai skauda smilkinius po darbo?

Pirmas žingsnis – įvertinti gyvenimo būdą ir darbo sąlygas. Dažniausia pagalba tokiais atvejais yra paprastesnė, nei galėtume pagalvoti. Štai keli reikšmingi patarimai:

• Darykite reguliarias pertraukas: kas valandą bent keletą minučių atsistokite, pasivaikščiokite, ištempkite kaklą ir pečių juostą.
• Pagerinkite darbo vietos ergonomiką: pasirūpinkite tinkamu kėdės aukščiu, monitoriaus padėtimi, kad nugara ir kaklas būtų tvarkingoje padėtyje.
• Nemirksėkite ekranui: reguliariai pažiūrėkite į tolį, kad akys pailsėtų nuo artimo žiūrėjimo.
• Mokykitės valdyti stresą: giliai kvėpuokite, užsiimkite meditacija ar tiesiog reguliariai ilsėkitės nuo įtemptos protinės veiklos.
• Fizinis aktyvumas: net lengva mankšta po darbo ar trumpi pasivaikščiojimai sumažina raumenų įtampą.
• Pakankamai miegokite: miegas palaiko normalią nervinės sistemos veiklą ir padeda organizmui atsigauti po darbo dienos.
• Tikrinkite regėjimą: reguliarūs vizitai pas akių gydytoją gali padėti laiku aptikti ir koreguoti regos sutrikimus.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Dauguma atvejų smilkinių skausmas po darbo išnyksta, kai koreguojami gyvenimo įpročiai. Tačiau jei skausmas tampa kasdieniu, stiprėja, trukdo dirbti ar yra lydimas neįprastų simptomų (karščiavimo, regos sutrikimų, jautrumo šviesai, vėmimo), būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat verta pasitikrinti, ar nesergate lėtiniais galvos ar kraujagyslių sutrikimais.

Išvada

Skausmas smilkinių srityje po ilgo darbo dažniausiai susijęs su raumenų įtampa, pervargimu, streso ar netinkamos darbo vietos sukeltais pokyčiais. Laiku koreguojant įpročius, gerinant darbo sąlygas ir rūpinantis emocine savijauta, šį diskomfortą galima gerokai sumažinti ar visai jo išvengti. Jei skausmas išlieka arba stiprėja, tai svarbus signalas pasirūpinti savo sveikata ir kreiptis į gydytoją.