Kodėl po didelio informacijos kiekio skauda galvą

Ar esate patyrę galvos skausmą po ilgo darbo prie kompiuterio, peržiūrėję daug informacijos ar per intensyvius studijų vakarus? Nemažai žmonių pastebi, kad būtent po informacijos pertekliaus ar sunkaus protinio darbo ima kamuoti pulsuojantis ar spaudžiantis galvos skausmas. Kodėl taip nutinka ir ar iš tiesų galime galvą „pervarginti nuo žinių“? Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kodėl po didelio informacijos kiekio skauda galvą, kas vyksta mūsų smegenyse ir ką daryti, kad to išvengtume.

Galvos skausmas ir informacijos perteklius: kas juos sieja?

Galvos skausmas po intensyvaus protinio darbo dažnai priskiriamas prie įtampos tipo galvos skausmų. Nors pavieniais atvejais tai gali būti kitų galvos skausmo rūšių pradžia, daugeliui žmonių tai tipinė, dažnai pasitaikanti reakcija į protinę ir emocinę apkrovą.

Kas vyksta smegenyse, kai apdorojame daug informacijos?

Smegenys yra tarsi galingas duomenų apdorojimo centras, kuris nuolat analizuoja, filtruoja ir saugo gaunamą informaciją. Intensyvus informacijos suvartojimas – nesvarbu, ar ieškote mokslinių faktų, ar bandote įsiminti naujus terminus – verčia smegenis dirbti pilnu pajėgumu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad smegenų dalys, atsakingos už atmintį ir dėmesį, tokiu metu aktyvuojasi žymiai stipriau. Tai sukelia didesnes gliukozės sąnaudas, o tai gali sukelti nuovargį, „apsunkimą“ ar net skausmo pojūtį galvoje.

Galimos priežastys, kodėl po daug informacijos skauda galvą

• Psichinė įtampa ir pervargimas. Nuoseklus informacijos analizavimas ir įsisavinimas reikalauja dėmesio, nuolatinės koncentracijos bei valingų pastangų. Ilgainiui tai sukelia nervinės sistemos pertempimą, kuris pasireiškia galvos skausmu.
• Emocinė reakcija. Jei informacija rūšiuojama kaip svarbi ar susijusi su stresu (pvz., darbo ar mokslų terminai, naujienos apie sveikatą), ji gali sukelti emocinę įtampą. Ši įtampa dažnai pasireiškia galvos skausmais.
• Regėjimo įtampa. Ilgas žiūrėjimas į ekraną ar smulkaus šrifto tekstą skatina akių raumenų nuovargį. Tai gali sukelti vadinamąjį akių įtampos galvos skausmą.
• Prasta laikysena. Dažnai sėdėdami prie kompiuterio ar skaitydami knygas, nesąmoningai palenkiame galvą į priekį ar tempiame pečius. Tai gali įtempti kaklo, pečių ir viršugalvio raumenis, taip sukeldami galvos skausmus.
• Nereguliarus kvėpavimas ir dehidratacija. Susikoncentravus į sudėtingas užduotis, kvėpavimas dažnai tampa paviršutiniškas, o geriama per mažai vandens – abi šios priežastys gali išprovokuoti galvos skausmą.

Moksliniai faktai apie informacijos perkrovą ir smegenų nuovargį

Terminas „informacijos perkrova“ (angl. information overload) pirmą kartą pradėtas vartoti dar XX a. viduryje, tačiau realiomis sąlygomis su tuo susiduriame kasdien. Tyrimai rodo, kad per intensyvi kognityvinė veikla sumažina prefrontalinės žievės efektyvumą – šį efektą mokslininkai vadina kognityvine blokada. Kognityvinės blokados metu sudėtinga koncentruotis, atsiranda nuovargio ar net skausmo pojūtis. Kiti moksliniai darbai sieja nuolatinį smegenų pervargimą su ribota neurocheminių medžiagų (neurotransmiterių, pvz., serotonino ir dopamino) gamyba ir skaidymu, o tai lemia žemesnį streso toleravimą ir dažnesnius galvos skausmo epizodus.

Galvos skausmo mitai ir klystkelių vengimas

Vis dar egzistuoja įsitikinimas, kad galvos skausmas po protinės veiklos reiškia rimtą sveikatos sutrikimą. Daugeliu atvejų taip nėra: tai natūrali organizmo reakcija į ilgesnį protinį ar emocinį krūvį. Tačiau jei skausmas labai stiprus, pasikartoja dažnai ar trunka ilgai, būtina pasitarti su gydytoju.

Kada užtenka paprastų priemonių, o kada būtina kreiptis pagalbos?

• Trumpalaikis, spaudžiantis galvos skausmas po darbo ar įtemptos dienos paprastai praeina po poilsio ar pasivaikščiojimo.
• Jei skausmas vystosi greitai, jam būdinga migruojanti, „klajojanti“ pobūdis, arba jį lydi pykinimas, regos, kalbos ar koordinacijos sutrikimai – būtina nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
• Galvos skausmas, atsirandantis kiekvieną dieną ar net kelis kartus per dieną, nepaisant taikomų prevencijos priemonių, taip pat vertas medicininio ištyrimo.

Patarimai, kaip sumažinti galvos skausmo riziką po informacijos „perkrovos“

• Darykite reguliarias pertraukas. Kas 45–60 minučių informacijos įsisavinimo padarykite 5–10 min. pertrauką. Atsistokite, atlikite tempimo pratimus ar išeikite į gryną orą.
• Stebėkite savo laikyseną. Tiesi nugara, laisvi pečiai ir tinkamai sureguliuotas monitorius sumažins riziką kaklo ir pečių įtampai atsirasti.
• Drėkinkite organizmą. Net ir menka dehidratacija lemia greitesnį galvos skausmo atsiradimą, todėl nepamirškite vandens.
• Ribokite ekrano laiką. Ilgas laikas prie ekrano ne tik perkrauna protą, bet ir stipriai vargina akis.
• Naudokite 20-20-20 taisyklę. Kas 20 minučių pažiūrėkite į daiktą, esantį 20 metrų atstumu, 20 sekundžių – tai padės sumažinti akių įtampą.
• Praktikuokite dėmesingo įsisavinimo metodus. Blokuokite nereikalingus dirgiklius, venkite daugiafunkcinio darbo (multitasking), susikoncentruokite į vieną užduotį vienu metu.
• Užtikrinkite kokybišką miegą. Smegenims būtina pilnai atsistatyti po intensyvios dienos – prastas miegas tik skatins dažnesnius galvos skausmus.

Išvada: ar galvos skausmas po informacijos „perkrovos“ pavojingas?

Dažniausiai galvos skausmas po didelio informacijos kiekio peržiūros ar protinio darbo yra natūralus smegenų nuovargio signalas. Tai būdas priminti mums apie būtinybę ilsėtis, keisti veiklą ir pasirūpinti fizine bei emocine savijauta. Nekaltinkite savęs dėl nuovargio ar skaudančios galvos – dažniausiai tai signalas, kad reikalingas poilsis arba dėmesys gyvenimo balansui. Jei laikysitės paprastų prevencijos taisyklių ir būsite dėmesingi kūno siunčiamiems signalams, galvos skausmas taps retas svečias net ir intensyvių protinių iššūkių metu.