Kodėl po nemalonių žinių norisi giliau kvėpuoti

Visi esame patyrę akimirkų, kai išgirdus blogas žinias ar patyrus stresą, tarsi instinktyviai ima norėtis giliai įkvėpti oro. Šis natūralus noras gali pasirodyti keistas, tačiau už jo slypi aiški biologinė ir psichologinė logika. Suprasti, kodėl po nemalonių naujienų norisi giliau kvėpuoti, gali padėti geriau pažinti savo kūną bei emocijas, o taip pat – išmokti ne tik valdyti stresą, bet ir pasirūpinti savo psichologine gerove.

Gyli kvėpavimą lemia stresas ir nervų sistema

Kaip reaguoja mūsų kūnas?

Gilus kvėpavimas po nemalonių žinių nėra atsitiktinis. Tai natūrali mūsų organizmo, ypač autonominės nervų sistemos, reakcija. Kai susiduriame su stresu, mūsų kūnas aktyvuoja vadinamąją “kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakciją. Ši reakcija paruošia mus pavojui: pagreitėja širdies plakimas, įsitempia raumenys, pagilėja kvėpavimas.

Gilesnis kvėpavimas padeda kūnui gauti daugiau deguonies. Tai gali būti naudinga, nes organizmui reikia daugiau energijos ir pasiruošti aktyvumui. Taip pat pagerėja kraujo apytaka, o raumenys gauna reikalingas medžiagas greičiau.

Kvėpavimo kontrolė — evoliucinis paveldas

Žmonės, kaip ir kiti žinduoliai, instinktyviai keičia kvėpavimą patirdami įtampą. Nuo senų laikų stresas reiškė galimą grėsmę gyvybei, todėl būtų svarbu įkvėpti daugiau oro ir pasirengti greitai veikti. Net jei šiandien nemaloni žinia dažniausiai nėra pavojus gyvybei, mūsų smegenys reaguoja taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų.

Gilus kvėpavimas ir emocijų reguliavimas

Kvėpavimas kaip nusiraminimo priemonė

Pojūtis, kad norisi giliai įkvėpti po streso arba blogų žinių, glaudžiai susijęs su emocijų valdymu. Gilus kvėpavimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemos dalį, kuri atsakinga už ramybės, poilsio ir virškinimo funkcijas. Kuomet sąmoningai žeminame kvėpavimo dažnį ir giliname įkvėpimą, smegenys gauna signalą: „Pavojus mažėja, galima atsipalaiduoti“.

Daugelio psichologinių praktikų, tokių kaip sąmoningo kvėpavimo ar meditacijos, esmė yra kaip tik gilus, lėtas kvėpavimas. Tai padeda mažinti kortizolio (streso hormono) lygį ir ramina nervų sistemą.

Cheminiai pokyčiai kraujyje

Kvėpavimą veikia ne tik emocijos, bet ir cheminių medžiagų pokyčiai. Per didelis kvėpavimas (hiperventiliacija) padidina deguonies, tačiau sumažina anglies dioksido kraujyje kiekį. Tai gali sukelti galvos svaigimą ar net nerimo pojūčius, todėl svarbi ne tik kvėpavimo gilumas, bet ir ritmas.

Gilus, tačiau ramus kvėpavimas padeda palaikyti optimalią deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrą, taip užtikrinant geresnę savijautą ir emocinį stabilumą.

Psichologinės gilaus kvėpavimo priežastys

Noras „atsikvėpti“ ir rasti aiškumą

Nuo senų laikų žmonės sako, kad sunkią akimirką reikia „atsikvėpti“. Net sakiniuose kaip „duok man minutę, atsikvėpsiu“ galime justi šio veiksmo simbolizmą. Gilus kvėpavimas dažnai padeda sustoti, nuraminti emocijas ir suprasti situaciją blaivesniu protu.

Psichologiškai, tokia pauzė leidžia akimirkai atsitraukti nuo persmelkiančio pavojaus jausmo, susikoncentruoti į savo kūną ir mintis, todėl vėliau lengviau susidoroti su situacija racionaliai.

Sąmoningumas ir kvėpavimo technikos

Dėl šios priežasties gilaus kvėpavimo technikos yra ypač populiarios šiuolaikinėje psichologijoje. Sąmoningas dėmesys kvėpavimui mažina spontaniškas perdėtas stresines reakcijas, skatina emocinį lankstumą ir padeda nusiraminti net sudėtingose situacijose.

Dažniausi mitai apie gilų kvėpavimą

• Mitų mitas: Gilus kvėpavimas visada yra efektyviausias būdas nusiraminti.

  Iš tiesų, kai kuriems žmonėms kvėpavimo pratimai neveikia, jei patiriamas ypač stiprus stresas ar panikos atakos. Tokiu atveju gali prireikti kitų priemonių: pokalbio su artimaisiais, dėmesio nukreipimo ar net profesionalios pagalbos.

• Per dažnas gilus kvėpavimas gali kenkti.

  Nuolatinė hiperventiliacija (nuolatinis gilus kvėpavimas pernelyg dažnai) gali sukelti nemalonius pojūčius: rankų tirpimą, galvos svaigimą ar net nerimo simptomų sustiprėjimą.

Kaip tinkamai kvėpuoti esant stresui?

• Diafragminis kvėpavimas.

  Giliausiai atpalaiduoja kvėpavimas per diafragmą: įkvėpkite lėtai pro nosį, jausdami kaip pilvas lengvai išsiplečia, ir dar lėčiau iškvėpkite pro burną.

• Atkreipkite dėmesį į kvėpavimo ritmą.

  Stenkitės iškvėpti ilgiau nei įkvepiate – tai skatina dar stipresnį atsipalaidavimą.

• Jei jaučiate stiprią įtampą – išbandykite kvėpavimą skaičiuojant.

  Pavyzdžiui, įkvėpkite per keturis skaičiavimus, sulaikykite kvėpavimą dvi sekundes, iškvėpkite per šešis.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei blogų žinių ar streso metu kvėpavimo pokyčiai tampa labai intensyvūs (pvz., jaučiamas smarkus oro trūkumas, svaigimas, prakaitavimas ar panikos atakos simptomai), verta pasikonsultuoti su gydytoju ar psichologu. Nepaaiškinami ar nuolat pasikartojantys kvėpavimo sunkumai gali reikšti kitus sveikatos sutrikimus, kuriuos būtina ištirti profesionaliai.

Apibendrinimas: kodėl norisi giliau kvėpuoti?

Gilus kvėpavimas po nemalonių žinių – tai sudėtingų biologinių ir psichologinių procesų rezultatas. Mūsų kūnas bando apsaugoti save, gauti daugiau deguonies, o sąmoningas kvėpavimas padeda atsipalaiduoti, sumažinti emocinę įtampą ir išlaikyti proto aiškumą. Svarbiausia – žinoti, kad tai natūrali reakcija, o išlavinus tinkamus kvėpavimo įgūdžius, galima geriau susitvarkyti su netikėtomis ar stresinėmis akimirkomis.