Kaip stresas paveikia jūsų širdies ritmą

Širdies ritmas – vienas iš pagrindinių mūsų sveikatos rodiklių, perteikiantis, kaip veikia širdis ir bendrai visa organizmo būsena. Stresas dažnai laikomas neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, tačiau ar žinojote, kad patiriamas stresas gali tiesiogiai pakeisti jūsų širdies ritmą? Suprasti, kaip streso reakcijos įtakoja širdies darbą, yra itin svarbu visiems, siekiantiems geresnės širdies ir bendros sveikatos.

Kaip veikia širdies ritmas?

Širdies ritmas – tai širdies dūžių per minutę (ŠDPM) skaičius. Ramybės būsenoje suaugusio žmogaus širdies ritmas dažniausiai būna tarp 60–100 dūžių per minutę. Ši vertė priklauso nuo įvairių veiksnių – fizinės būklės, amžiaus, genetinių ir išorinių dirgiklių, o vienas iš stipriausių – stresas.

Kas yra stresas ir kaip kūnas į jį reaguoja?

Stresas – tai natūrali organizmo apsauginė reakcija į pavojų, pokyčius ar spaudimą. Patyrus stresą, nervų sistema aktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Į kraują išskiriami hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai padeda kūnui pasiruošti veikti, tuo pačiu tiesiogiai poveikaujant širdžiai ir širdies ritmui.

Adrenalinas ir širdies darbas

Adrenalinas – vienas svarbiausių streso hormonų. Kai patiriame stresą, jo staigiai padaugėja: kraujospūdis pakyla, o širdis ima plakti greičiau. Tai reiškia, kad būnant streso būsenoje, širdies ritmas pagreitėja, kraujas greičiau pasiekia raumenis ir gyvybiškai svarbius organus. Tai natūralus, trumpalaikis atsakas, kuris išliko nuo senų laikų – kad galėtume greičiau bėgti ar apsiginti.

Kokie streso poveikio širdies ritmui padariniai?

Nors trumpalaikis stresas gali būti net naudingas, nes padeda mobilizuoti jėgas, ilgalaikis, nuolatinis stresas gali turėti neigiamą įtaką širdies ritmui ir visai širdies-kraujagyslių sistemai.

Trumpalaikis stresas

Staiga pablogėjus nuotaikai, gavus netikėtą žinią ar prieš svarbų įvykį, širdies plakimas jaučiamai padažnėja. Tokie momentai dažnai baigiasi greitai – širdis grįžta prie normalaus tempo vos pajutus palengvėjimą ar nurimus situacijai.

Lėtinis stresas ir širdies ritmo sutrikimai

Jei stresas tampa nuolatiniu palydovu, širdies ritmas ilgą laiką išlieka padažnėjęs, papildomai varginama širdies raumens sistema. Laikui bėgant, tai gali sukelti aritmijas – širdies ritmo sutrikimus. Vienas dažniausių – prieširdžių virpėjimas, pasireiškiantis nereguliariu ir dažnai padažnėjusiu širdies ritmu. Ilgalaikis stresas taip pat siejamas su padidėjusia širdies ligų, hipertenzijos, krūtinės anginos, infarkto rizika.

Stresas ir pulso variabilumas: ką pasako apie sveikatą?

Vienas iš svarbių širdies ritmą atspindinčių rodiklių yra pulso variabilumas (angl. Heart Rate Variability, HRV). Tai širdies ritmo pokyčių matas tarp atskirų dūžių. Didesnis HRV rodo gerą širdies prisitaikymo gebėjimą, o mažas HRV dažnai fiksuojamas esant dideliam, ilgalaikiam stresui, emociniams sunkumams ar net depresiškumui. Medicininiai tyrimai rodo, kad žemas pulso variabilumas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kaip pastebėti, kad širdies ritmas paveiktas streso?

• Staigus, nuolatinis širdies plakimo padažnėjimas (tachikardija)
• Nereguliarus širdies ritmas
• Plakimas, sklindantis į krūtinę ar net kaklą
• Jausmas, kad „širdis daužosi“ be aiškios priežasties
• Nuovargis, oro trūkumas, silpnumas

Neretai streso sukeltas širdies ritmo pokytis pasireiškia net ir be aiškios priežasties, tik dėl vidinės emocinės įtampos.

Patarimai: kaip sumažinti streso poveikį širdies ritmui

Nors visiškai išvengti streso neįmanoma, galime išmokti jį valdyti, kad apsaugotume savo širdies sveikatą ir normalų jos ritmą.

• Reguliarus fizinis aktyvumas. Aerobinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, plaukimas ar bėgiojimas, nuramina nervų sistemą ir padeda sumažinti širdies ritmo dažnį.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai. Lėtas, gilus kvėpavimas sumažina streso hormonų lygį ir ramina širdį.
• Miegas ir poilsio režimas. Kokybiškas miegas padeda kūnui atsigauti ir išlaikyti sveiką pulso variabilumą.
• Streso valdymo technikos. Meditacija, dėmesingumo (mindfulness) pratimai, autogeninė treniruotė – įrodymais pagrįsti būdai mažinti psichinę įtampą.
• Ribokite kofeino ir alkoholio kiekį. Šios medžiagos gali papildomai suaktyvinti širdies veiklą ir didinti streso pojūtį.

Mitai apie stresą ir širdies ritmą

• „Trumpam susinervinti nekenkia širdžiai.“ Net laikinas, stiprus stresas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, ypač žmonėms, turintiems širdies ligų ar padidėjusį kraujospūdį.
• „Turiu stiprią širdį, stresas man nepavojingas.“ Stresas veikia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinės būklės – net sveiki žmonės dėl dažnų streso epizodų gali patirti širdies ritmo pokyčių.
• „Stresas – tik psichologinė problema.“ Stresas veikia ne tik emocijas, bet ir fiziologiją, karščiuodamas širdį bei kraujagysles.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate nuolatinį ar stiprų širdies plakimą, ar pastebite nereguliarų ritmą ypač ramybės metu, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Taip pat būkite dėmesingi, jei kartu su širdies ritmo sutrikimais pasireiškia krūtinės skausmas, oro trūkumas, svaigulys ar alpimo pojūtis – tai gali būti rimtų sveikatos problemų ženklas.

Išvada

Stresas – neišvengiamas gyvenimo reiškinys, tačiau jo poveikis širdies ritmui labai akivaizdus ir neturėtų būti nuvertinamas. Suprasdami streso ir širdies ryšį bei kontroliuodami stresą kasdienybėje, galime sumažinti riziką sirgti širdies ritmo sutrikimais ir išlaikyti gerą širdies sveikatą. Svarbiausia – rūpintis savimi visapusiškai: tiek emocine, tiek fizine gerove. Reikšmingi net ir maži pokyčiai kasdienėje rutinoje gali prisidėti prie stipresnės širdies ir kokybiškesnio gyvenimo.