Kaip jūsų raumenų tonusas reaguoja į slopinamas emocijas

Emocijos daro didelę įtaką ne tik mūsų nuotaikai ar minčiai, bet ir kūnui. Viena iš subtiliausių sąsajų – ryšys tarp slopinamų emocijų ir raumenų tonuso. Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad neišreikštos ar užgniaužtos emocijos dažnai pasireiškia kūne – neretai tai jaučiama kaip įtampa, sustingimas ar net fizinis skausmas. Nors šis reiškinys gali atrodyti mistiškas, už jo slypi aiškūs biologiniai paaiškinimai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip slopinamos emocijos gali paveikti jūsų raumenų tonusą, kokie mechanizmai tai lemia, bei rekomendacijas, kaip sumažinti neigiamą poveikį kūnui.

Kas yra raumenų tonusas ir kodėl jis svarbus?

Raumenų tonusas – tai nuolatinis, pasyvus raumenų susitraukimas, būtinas palaikyti laikyseną, kūno stabilumą ir judrumą net ramybės būsenoje. Tai nėra tas pats, kas aktyvus raumenų darbas sportuojant ar atliekant kažkokius judesius. Tonuso dėka mūsų kūnas gali greitai reaguoti į išorinius dirgiklius, išlaikyti balansą, o vidaus organai – savo padėtį. Sveikas raumenų tonusas lemia laisvą judėjimą, apsaugo nuo traumų ir netgi teigiamai veikia organizmo medžiagų apykaitą.

Kaip emocijos paveikia kūną?

Emocinis stresas sukelia ne tik psichologinių, bet ir fiziologinių pokyčių. Kuomet jaučiame stresą, pyktį ar nerimą, organizmas aktyvina “kovok arba bėk” (angl. fight or flight) reakciją. Šį procesą koordinuoja autonominė nervų sistema, išskiriamos streso hormonų bangos – kortizolis ir adrenalinas.

Šie hormonai sukelia įvairių reakcijų: pagreitėja pulsas, susitraukia raumenys, padažnėja kvėpavimas. Tačiau kas vyksta, kai tų emocijų neišreiškiame, o, priešingai, jas slopiname?

Slopinamos emocijos: kūno ir raumenų atsakas

Jei emocijos nuolat slopinamos – neišsakome nuoskaudų, pyktį nukreipiame į save, bandome “nejausti” liūdesio – šie jausmai ne išnyksta, o persikelia į kūną. Medicinos ir psichologijos tyrimai jau kelis dešimtmečius patvirtina, kad ilgalaikis emocijų slopinimas dažnai pasireiškia chroniškomis raumenų įtampomis.

• Sutraukti raumenys: slopinamas pyktis gali pasireikšti sustingusia kaklo, pečių ar žandikaulio zona.
• Pernelyg įtemptas liemuo ar nugara: užgniaužtas nerimas ar baimė dažnai pastebimi apatinės nugaros ar pilvo srityje.
• Lėtiniai skausmai: nesąmoningai įtempti raumenys gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar sąnarių problemas.

Viena populiariausių šiuolaikinių teorijų – kūno atmintis (angl. body memory), kuri teigia, kad išgyventi, bet neišreikšti jausmai kaupiami kūno audiniuose. Štai kodėl kai kuriems žmonėms fizinis masažas ar gilus atsipalaidavimas gali netikėtai sukelti emocijų išsiveržimą.

Kokie fiziologiniai mechanizmai lemia šį ryšį?

Kai slopinamos emocijos, smegenys “įjungia” autonominę nervų sistemą – ypač simpatinę jos dalį – kuri tiesiogiai valdo raumenų tonusą. Simpatinės nervų sistemos aktyvacija sukelia nuolatinį, žemą raumenų įtempimą, kad kūnas būtų pasiruošęs staigiam veiksmui. Tačiau, kai ši būklė užsitęsia, raumenys pradeda kenkti – gali atsirasti spazmai, įsitempimas, judesių ribotumas, netgi kraujotakos ir limfos drenažo sutrikimai.

Be to, ilgalaikė raumenų įtampa prisideda prie dar didesnio streso – uždaras ratas, kai psichologinis diskomfortas nuolat atsinaujina fizinių pojūčių dėka.

Klaidingi įsitikinimai apie raumenų tonusą ir emocijas

• Mitas: “Kūnas ir emocijos neturi nieko bendro.” Faktas: Naujausi neurologijos, psichosomatikos tyrimai įrodo, jog nervinė sistema, hormonai ir emociniai išgyvenimai yra glaudžiai susiję.
• Mitas: “Slopinamos emocijos negali sukelti fizinių negalavimų.” Faktas: Ilgalaikis emocijų slopinimas gali lemti raumenų ir net kitų kūno sistemų funkcijų sutrikimus.

Kaip atpažinti emocijų sukeltą raumenų įtampą?

Ne visada lengva atskirti, kada raumenų įtampa kilusi iš fizinės arba emocinės priežasties. Tačiau yra keli požymiai, kurie dažnai išduoda emocinį komponentą:

• Nuolatinė įtampa tam tikroje kūno vietoje (pvz., pečiai, sprandas, žandikaulis), kuri išlieka net ilsintis;
• Staigus skausmo ar įtampos paūmėjimas stresinėse situacijose;
• Nepaaškinama raumenų įtampa be aiškios traumos ar medicininės priežasties;
• Fiziniai simptomai lydi nuolatinį emocinį diskomfortą ar nerimą.

Ką daryti? Rekomendacijos pagal mokslą

1. Atpažinkite ir įvardykite emocijas

Reguliarus emocijų stebėjimas (pvz., dienoraštis, pokalbiai su artimaisiais ar specialistais) padeda geriau suvokti savo jausmus. Net ir paprastas jų įvardijimas sumažina stresą bei raumenų tonusą.

2. Atraskite fizinio atsipalaidavimo būdus

Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai, progresyvi raumenų relaksacija ar joga, padeda sumažinti įtampą, atstatyti raumenų balansą ir mobilizuoti kūną. Tai ne tik padeda kūnui, bet ir palengvina emocijų išraišką.

3. Specialistų pagalba

Kartais užgniaužtos emocijos būna tokios stiprios, kad vien asmeninės pastangos nepadeda. Tokiu atveju verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą – jie padės saugiai išreikšti emocijas, sumažins neigiamą jų poveikį raumenų tonusui.

4. Fizinė veikla

Reguliari mankšta arba fizinė veikla padeda išjudinti užstrigusią įtampą ir skatina laimės hormonų – endorfinų – išsiskyrimą. Svarbu rinktis tokią veiklą, kurią iš tikrųjų mėgstate – tai padidina teigiamą emocinį ir fizinį poveikį.

Apibendrinimas: kodėl rūpintis emocijomis svarbu kiekvienam

Raumenų tonusas ir emocijos yra neatskiriama visumos dalis. Slopinamos, neišreikštos emocijos gali virsti ne tik psichologinės būklės, bet ir fizinės sveikatos problema. Supratimas, kaip emocijų valdymas paveikia jūsų kūną, gali padėti išvengti ilgalaikių komplikacijų, pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę. Kreipiant dėmesį ir į savo emocijas, ir į kūno signalus, galime veiksmingai pasirūpinti tiek psichine, tiek fizine sveikata.