Kas slepiasi tavo skrandžio sultyse?
Skrandžio sultys prasideda vos tik suvalgote kąsnį. Sužinokite, kaip šie skysčiai padeda suskaidyti maistą ir kodėl jie būtini virškinimui.
- Paskelbta
- Atnaujinta
- Skaitymo trukmė
- 2 min. skaitymo

Šiame straipsnyje
Vos tik į burną patenka maistas, skrandyje iškart pradedama gaminti specialūs virškinimo skysčiai – skrandžio sultys. Ši įvairių medžiagų kombinacija padeda tinkamai suskaidyti maistą vos jam pasiekus skrandį ir pradėjus virškinimo procesą.
Kaip susidaro skrandžio sultys
Visų pirma, su kramtomu ir prarytu maistu, vadinamu gurmuliu, į skrandį patenka ir seilių fermentai. Skrandyje esantys liaukos pradeda veikti – jos slepiasi skirtingose skrandžio dalyse:
- Viršutinėje dalyje veikia vadinamosios kardialinės liaukos
- Pagrindiniame skrandžio kūne rastumėte oksintines liaukas
- Pačioje apatinėje (antralinėje) dalyje – pilorinės liaukos
Kiekvienos iš šių liaukų ląstelės gamina unikalius skrandžio sulčių komponentus. Vienos atsakingos už rūgštis, kitos – už fermentus, dar kitos – už gleives ar hormonus. Skirtingose skrandžio vietose ląstelių sudėtis varijuoja, todėl ir išskiriamų medžiagų kiekis bei rūšis skiriasi.
Iš ko sudarytos skrandžio sultys?
Skrandžio sultys – tai vandens, elektrolitų, druskos rūgšties, fermentų, gleivių ir vidinio faktoriaus mišinys. Kiekviena iš šių sudėtinių dalių atlieka savo funkciją maisto virškinimo procese.
Druskos rūgštį gamina parietalinės ląstelės – ši stipri rūgštis sumažina skrandžio pH net iki 2. Tokia aplinka ne tik padeda suskaidyti įvairius maisto komponentus, bet ir naikina į skrandį patekusias bakterijas. Būtent dėl rūgšties buvimo neaktyvi fermento pepsinogeno forma virsta pepsinu ir pradeda skaidyti baltymus.
Pepsinogeną išskiria pagrindinės (chief) ląstelės. Tik apsuptas rūgščios terpės pepsinogenas virsta veikiančiu pepsinu, kuris suardo sudėtingas baltymų struktūras. Taip baltymai tampa įveikiami kitiems fermentams vėlesniuose virškinimo etapuose žarnyne.
Skrandžio lipazė – dar vienas fermentas, kurį gamina pagrindinės ląstelės. Ji padeda skaidyti trumpųjų ir vidutinės grandies riebalų rūgštis.
Įdomu tai, kad seilių amilazės – fermentai, padedantys virškinti angliavandenius – į skrandžio sultis patenka su pačiu maistu. Nors rūgštinėje terpėje šis fermentas greitai nustoja veikti, tačiau kiek vėliau žarnyne fermentas amilazė vėl imasi darbo ir užbaigia angliavandenių skaidymą.
Gleives ir bikarbonatus gamina foveolinės ir kaklelio gleivinės ląstelės. Šis apsauginis sluoksnis dengia skrandžio gleivinę, neleidžia rūgščiai ar fermentams pažeisti vidinio skrandžio paviršiaus.
Be to, skrandžio parietalinės ląstelės išskiria ir vidinį veiksnį (intrinsic factor) – baltymą, be kurio organizmas negali pasisavinti vitamino B12. Šis vitaminas būtinas stipriai nervų sistemai ir kraujo gamybai.
Maisto ir sulčių kelionė skrandyje
Skrandžio sienelių raumenys nuolat traukiasi, suspausdami ir plakdami maisto gurmulį kartu su visais virškinimo skysčiais. Taip susidaro skystas mišinys, vadinamas chimu.
Kai visas skrandžio turinys pakankamai suskaidomas, chimas pamažu perduodamas į plonąją žarną. Čia virškinimas tęsiasi toliau, o organizmas ima įsisavinti gyvybiškai svarbias maistines medžiagas.

Lina Bergaitė
Licencijuota farmacistė
Licencijuota farmacistė, baigusi farmacijos magistrantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje. Studijų metu ji specializavosi klinikinėje farmacijoje ir vaistų sąveikų analizėje. Po studijų kelerius metus dirbo tarptautinėje vaistų tyrimų kompanijoje Miunchene, kur įgijo vertingos patirties kuriant ir testuojant inovatyvius vaistinius preparatus. Sugrįžusi į Lietuvą, Lina aktyviai dirba vaistinėje bei dalyvauja visuomenės švietimo projektuose, kuriuose skatina atsakingą vaistų vartojimą ir sveiką gyvenseną
Visi autoriaus straipsniaiInformacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kelia nerimą ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją, o ūmiu atveju skambinkite 112.




