Kaip jūsų akys reaguoja į vidinį nerimą

Vis daugiau specialistų pastebi, kad emocinė būsena, ypač vidinis nerimas, gali tiesiogiai paveikti ne tik mūsų psichiką, bet ir fizinį kūną. Tai, kas vyksta smegenyse, labai dažnai atsispindi ir akyse – tiek jausmų intensyvumas, tiek streso lygis gali turėti apčiuopiamų padarinių regėjimo funkcijoms. Neretai patiriant nerimą žmonės susiduria su įvairiais akių simptomais: neryškiu matymu, jautrumu šviesai, dažnesniu mirksėjimu ar net akių raumenų trūkčiojimais. Kodėl taip nutinka? Kaip mūsų akys reaguoja į vidinį nerimą, ir ką galime padaryti, kad palengvintume simptomus?

Kas yra vidinis nerimas ir kaip jis veikia kūną?

Vidinis nerimas – tai nuolatinis įtampos, baimės arba neramumo jausmas, kuris gali kilti net ir be aiškios išorinės priežasties. Mediciniškai šis jausmas dažnai siejamas su padidėjusiu simpatinės nervų sistemos aktyvumu, kuris sukelia organizme vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. “fight or flight”) reakciją. Tuomet organizmas išskiria daugiau streso hormonų – adrenalino, kortizolio. Tai svarbus evoliucinis mechanizmas, leidžiantis reaguoti į grėsmes, bet, kai sistema veikia nuolat, pradeda vystytis įvairūs nemalonūs pojūčiai arba simptomai.

Skirtingos nerimo formos ir jų apraiškos

• Pavieniai nerimo epizodai – dažniausiai praeinantys trumpalaikiai simptomai po stresinės situacijos.
• Lėtinis (nuolatinis) nerimas – gali trukti ilgiau ir turėti reikšmingą poveikį tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai.
• Panikos priepuoliai – staigūs ir stiprūs nerimo epizodai, dažnai lydimi konkrečių kūno pojūčių.

Sąsaja tarp vidinio nerimo ir akių simptomų

Akys yra ypatingai jautrus organas, reaguojantis ne tik į išorinius dirgiklius, bet ir į vidines emocines būsenas. Moksliniai tyrimai rodo, kad patiriant nerimą, ima keistis aktyvumas tarp skirtingų smegenų regionų, reguliuojančių regos sistemą ir akių judesius.

Kaip pasireiškia akių simptomai nerimo metu?

• Neryškus matymas arba „rūkas akyse“: Streso metu kraujotaka gali persiskirstyti, o kvėpavimas pagreitėti, dėl to į akis patenka mažiau deguonies. Tai gali trumpam pabloginti regėjimo aštrumą.
• Padidėjusi jautra šviesai: Simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas išplečia vyzdžius, akys tampa jautresnės ryškiai šviesai.
• Akių raumenų trūkčiojimai: Dažnas nerimo palydovas – nevalingas viršutinio voko arba kitų akių raumenų „tikėjimas“. Tai gali būti tiesiog raumenų atsakas į didesnį nervinį impulsų srautą.
• Padidėjęs mirksėjimas: Stresą patiriantys žmonės dažniau mirksi, o kartais pradeda stipriai trinti akis – tai nesąmoninga reakcija į nemalonų diskomfortą.
• Sausos akys: Nerimas keičia ašarų sudėtį, sumažina drėkinimą ir dėl to atsiranda sausų akių jausmas.

Medicinos požiūris: kodėl akys reaguoja į stresą?

Pagrindinė priežastis – mūsų autonominės nervų sistemos veiklos pokyčiai. Kuomet organizmas yra įtemptas, nervų sistema siunčia signalus, kurie kontroliuoja ne tik širdies plakimą ar raumenų tonusą, bet ir akių veiklą – nuo vokų judesių iki vyzdžių išsiplėtimo. Šią sąsają patvirtino ir klinikiniai tyrimai, kurie rodo, jog stiprus emocinis stresas ar lėtinė nerimo būsena gali išprovokuoti laikinus regėjimo pokyčius.

Stiprus ar ilgalaikis stresas taip pat gali paveikti ciliarinius raumenis, atsakingus už akies lęšiuko fokusavimą. Nuolatinis nervinis įtempimas gali sukelti vadinamąjį „akomodacijos spazmą“, kai akys sunkiai prisitaiko fokusuojant į skirtingus atstumus. Tai – viena iš priežasčių, dėl ko kenčiame nuo neryškumo, matydami daiktus tiek arti, tiek toli.

Kaip atskirti nerimo sukeltus akių simptomus nuo ligos?

Nors dauguma aukščiau aprašytų simptomų dažniausiai yra laikini ir išnyksta sumažėjus stresui, svarbu nepraleisti rimtesnių akių sveikatos problemų. Jeigu akių diskomfortas tęsiasi ilgiau, pasireiškia regėjimo praradimas, užtemimai, staigus „žaibų“ regėjimas ar stiprus skausmas – būtina kuo greičiau kreiptis į oftalmologą.

Būdingi nerimo simptomai:

• Epizodiškas neryškus matymas, susijęs su nerimo priepuoliu.
• Grįžtamoji akių raumenų įtampa ar trūkčiojimas.
• Simptomų sumažėjimas nurimus arba pabėgus nuo stresinės situacijos.

Akių ligų požymiai, reikalaujantys dėmesio:

• Nuolatinis regėjimo pablogėjimas.
• Stiprus ar didėjantis akies skausmas.
• Juodų taškų ar „uždangų“ atsiradimas regos lauke.
• Struktūriniai pokyčiai: paraudimas, patinimas, eksudatas.

Ką daryti, jei nerimas veikia regėjimą?

Žinojimas, jog akių simptomus gali lemti nerimas, padeda jaustis ramiau ir veikti tikslingai. Štai keletas rekomendacijų, kas gali padėti:

• Mokykitės atsipalaidavimo praktikų: Kvėpavimo pratimai, meditacija, sąmoningumo (mindfulness) technikos padeda normalizuoti nervų sistemą ir mažinti įtampą.
• Reguliarus fizinis krūvis: Aktyvumas padeda sumažinti streso hormonų kiekį kraujyje ir gerina bendrą savijautą.
• Regos mankštos: Trumpi pratimai akims – žiūrėjimas į tolį, švelnūs akių rutulių judesiai – gali atpalaiduoti akių raumenis.
• Pakankamas poilsis: Miegas būtinas normaliai nervų sistemos veiklai ir akių atsigavimui.
• Akių drėkinimas: Jei kamuoja sausos akys, galima naudoti dirbtines ašaras ar drėkinamuosius lašus, ypač dirbant prie kompiuterio.

Dažniausi mitai apie nerimą ir regėjimą

• Mitai: „Nerimas gali visam laikui sugadinti regėjimą.“ – iš tiesų, dauguma nerimo sukeltų akių simptomų yra laikini ir grįžtami.
• „Jei silpsta regėjimas, tikrai kalta psichika.“ – ne visada; tokius simptomus reikia atmesti tik pasikonsultavus su gydytoju.
• „Akių mirkčiojimas rodo rimtą ligą.“ – dažniausiai tai raumenų įtampos ženklas, susijęs su emocine būsena, bet bet kokį užsitęsusį ar stiprėjantį simptomą svarbu ištirti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei akių simptomai kartojasi ar trukdo kasdienai, nepadeda paprastos priemonės ir simptomai nesusiję su akivaizdžiu stresu, rekomenduojama kreiptis į akių gydytoją arba šeimos gydytoją. Tai ypač aktualu, jei atsiranda neįprastų regėjimo sutrikimų, ilgai trunkančio neryškaus matymo ar stipraus akių skausmo.

Išvados

Nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir apimti ne tik nuotaikos ar elgesio pokyčius, bet ir fizinius simptomus, tokius kaip akių pojūčiai. Suprasdami šią sąsają, galime rūpintis ne tik emocine, bet ir regėjimo sveikata. Pastebėjus nemalonius simptomus, verta derinti psichologines bei fizines pagalbos strategijas ir prireikus kreiptis į specialistą. Laiku atpažinti ir valdomi simptomai ilgainiui padeda jaustis geriau ir stiprinti tiek psichinę, tiek akių sveikatą.