Kodėl per socialinį stresą šąla keliai

Ar kada nors pastebėjote, kad kalbant prieš auditoriją, dalyvaujant svarbiame susitikime ar net susiduriant su netikėta socialine situacija, staiga ima šalti keliai? Ši keista, bet dažna fiziologinė reakcija dažnai laikoma tik metafora, tačiau daugelis iš mūsų ją patiria labai tikrai. Straipsnyje paaiškiname, kodėl socialinis stresas lemia tai, kad šąla keliai, kokie biologiniai mechanizmai už tai atsakingi ir ką galima padaryti, kad ši reakcija būtų retesnė arba silpnesnė.

Socialinis stresas: kas tai yra?

Socialinis stresas – tai nerimo ar įtampos būsena, kurią patiriame dėl socialinių situacijų. Tai gali būti viešas kalbėjimas, darbo pokalbis, naujos žmonių pažintys ar net konfliktai. Svarbu suprasti, kad mūsų organizmas socialinį stresą dažnai vertina kaip grėsmę, todėl suveikia natūralios „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakcijos.

Kaip organizmas reaguoja į stresą?

Kai patiriame stresą, mūsų smegenis pasiekia signalas apie realią ar įsivaizduojamą grėsmę. Tai aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri išskiria hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Jie paruošia kūną kovai ar pabėgimui: pagreitėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis, įsitempia raumenys.

Kodėl streso metu šąla keliai?

Nors širdis plaka stipriau, o kūnas pasiruošęs judėti, tam tikrose kūno vietose, įskaitant kelius, galime jausti vėsą ar šaltį. Ši fizinė reakcija atrodo paradoksali, tačiau vadovaujasi aiškiais medicininiais principais.

Kraujotakos perskirstymas ir periferinių kraujagyslių susiaurėjimas

Streso metu kūnas pradeda taupyti energiją kritiniams organams – širdžiai, plaučiams ir didiesiems raumenims, būtiniems „kovoti arba bėgti“. Todėl periferinėse kūno dalyse, pavyzdžiui, galūnėse (kojose ir rankose), kraujagyslės susiaurėja (med. – vazokonstrikcija). Dėl to sumažėja kraujotaka, audiniai gauna mažiau deguonies, todėl oda tampa šaltesnė, o mes galime jausti šaltį būtent kelių srityje.

Kodėl jautriausia – kelių sritis?

Kelių srityje oda yra plona, po ja nėra daug riebalinio audinio, kuris galėtų išlaikyti šilumą. Taip pat keliuose daug judesių, todėl šioje vietoje greičiausiai pajuntame pokyčius kraujotakoje. Dažnai socialinis stresas išprovokuoja trumpalaikį, bet stiprų kraujagyslių susiaurėjimą būtent galūnėse, dėl ko „šalimo“ pojūtis atsiranda greičiau keliuose nei, pavyzdžiui, pilvo srityje.

Ar šąla tik keliai?

Nors dažniausiai žmonės mini šąlančius kelius, toks pojūtis gali būti ir rankose, pėdose ar net pirštuose. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios reakcijos į stresą. Tačiau keliai yra vieni jautriausių kraujotakos pokyčiams dėl anksčiau minėtų anatominio sandaros ir judrumo savybių.

Mitai apie šąlančius kelius

• Mitas: Šąlantys keliai – vien psichologinis reiškinys.
  Faktas: Tai yra objektyvus, fiziologinis procesas – kraujagyslės susiaurėja, todėl sumažėja vietinė temperatūra.
• Mitas: Tokie pojūčiai rodo sveikatos problemas.
  Faktas: Jei šąlančių kelių pojūtis atsiranda tik per stresą ir nėra nuolatinis, tai natūrali kūno reakcija, o ne ligos požymis.
• Mitas: Kelių šalimas reiškia, kad trūksta vitaminų ar mineralų.
  Faktas: Socialinio streso metu šąlančius kelius lemia ne mitybos, o nervų sistemos veikla ir kraujotakos pokyčiai.

Ką daryti, jei dažnai šąla keliai per stresą?

Jei pastebite, kad jūsų keliai nuolat šąla per socialines ar stresines situacijas, svarbu suprasti, kad tai kūno natūrali reakcija. Vis dėlto, per didelis ar ilgai trunkantis stresas gali pakenkti bendrai sveikatai. Štai keli patarimai, kaip suvaldyti tokius pojūčius ir sumažinti jų dažnumą:

Veiksmingos priemonės valdyti socialinį stresą

• Giluminis kvėpavimas: Lėtai ir giliai įkvėpkite – tai padeda sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir pagerina kraujotaką galūnėse.
• Raumenų atpalaidavimas: Praktikuokite progresyvų raumenų atpalaidavimą – suspauskite ir atpalaiduokite kojų, rankų raumenis.
• Fizinės veiklos įtraukimas: Pasivaikščiojimas ar lengvas tempimas prieš stresinę situaciją aktyvina kraujotaką ir gali sumažinti šąlimo pojūtį.
• Psichologinės strategijos: Praktikuokite mindfulness, sąmoningą dėmesingumą, nes tai mažina nerimą ir padeda efektyviau reaguoti į stresą.
• Apranga: Jei žinote, kad laukia stresinė situacija, pasirūpinkite šiltais rūbais – kartais paprasta priemonė padeda sumažinti nemalonius pojūčius.

Kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją?

Nors per trumpalaikį socialinį stresą atsirandantis šąlančių kelių pojūtis nėra pavojingas sveikatai, kai kuriais atvejais verta pasitarti su gydytoju – ypač, jei šaltis kojose ar keliuose yra nuolatinis, kartu jaučiami tirpimas, skausmas ar odos pokyčiai. Tokie simptomai gali išduoti periferinių kraujagyslių, nervų ar kitas sveikatos problemas.

Apibendrinimas

Socialinis stresas sukelia organizmo gynybinį atsaką, kurio metu kraujotaka perskirstoma, o periferinės kraujagyslės – įskaitant ir esančias keliuose – susiaurėja. Dėl to keliai gali staiga atvėsti ar net pradėti šalti, ypač jei oda ten plona ir trūksta izoliacijos. Ši reakcija yra normali ir didžioji dauguma žmonių ją išgyvena bent jau kartais. Svarbu suprasti, jog šąlančius kelius lemia ne silpna sveikata ar vitaminų trūkumas, o natūralūs organizmo procesai, susiję su nerimu ir streso hormonų veikimu. Priklausomai nuo individualių savybių, tinkamos streso valdymo priemonės gali padėti šį pojūtį sumažinti arba visai jo išvengti.