Kaip jūsų kūnas reaguoja į vidinį abejojimą

Vidinis abejojimas – tai būsena, kai nesate tikri savo sprendimuose, veiksmuose ar net savivertėje. Tai gali būti kasdienis reiškinys arba užsitęsianti nuotaika, daranti įtaką tiek psichinei, tiek fizinei savijautai. Šiuolaikinė medicina ir psichologija vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip mūsų mintys ir emocijos gali nulemti kūno reakcijas. Supratimas, kodėl kyla vidinis abejojimas ir kaip organizmas į jį reaguoja, gali padėti valdyti stresą bei užtikrinti geresnę emocinę sveikatą.

Kas yra vidinis abejojimas?

Vidinis abejojimas arba savikritika dažnai suvokiamas kaip nežinojimo jausmas, kai trūksta pasitikėjimo savimi ar savo gebėjimais. Jis gali pasireikšti skirtingai – nuo konkrečių abejonių kasdieniame gyvenime („ar tikrai padariau teisingai?“), iki nuolatinio savasties kvestionavimo. Ilgalaikis abejojimas trukdo priimti sprendimus, siekti tikslų ir netgi gali prisidėti prie nerimo ar depresijos išsivystymo.

Kaip organizmas reaguoja į abejojimą?

Nervų sistemos poveikis

Kai patiriame abejonę, mūsų kūnas registruoja tai kaip emocinį stresą. Tai įjungia autonominės nervų sistemos mechanizmus, ypač simpatinę („kovok arba bėk“) šaką. Dėl šios reakcijos:

• Pakyla širdies ritmas
• Gali padidėti kraujospūdis
• Raumenys įsitempia

Nors ši būsena natūrali trumpalaikio streso metu, dažna arba nuolatinė abejonė signalizuoja kūnui, kad jis turi „būti budrus“, tad palaipsniui gali pradėti varginti.

Hormonų pokyčiai

Dažnai abejojant savimi, didėja kortizolio – streso hormono – kiekis kraujyje. Kortizolis padeda mobilizuoti energiją ir trumpam pagerinti dėmesį, tačiau ilgainiui jis:

• Silpnina imuninę sistemą
• Didina uždegiminių procesų tikimybę
• Gali mažinti miego kokybę

Nesaikingai aukštas kortizolio lygis susijęs su padidėjusia širdies ligų ir kitų lėtinių sutrikimų rizika.

Miego ir poilsio sutrikimai

Nuolatinės abejonės gali pradėti trukdyti atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad stiprus vidinis dialogas ar savikritika prieš užmiegant sąlygoja sunkumų užmigti, dažnus prabudimus ar riboja gilaus miego trukmę. Tai gali paveikti energiją kitą dieną, mažinti darbingumą ir imlumą naujai informacijai.

Psichologinės pasekmės

Nerimas ir neapibrėžtumas

Vienas dažniausių ilgalaikio abejojimo padarinių – padidėjęs nerimas. Žmogus pradeda nuolat klausti savęs: „ar padariau viską gerai?“ arba „kaip mane įvertins kiti?“. Tokios mintys kuria uždarą ciklą: abejonė → nerimas → dar didesnė abejonė. Ilgainiui tai gali mažinti motyvaciją, drąsą veikti, skatinti izoliaciją ar socialinį atsiribojimą.

Savivertės mažėjimas

Vidinis abejojimas dažnai susijęs su žema saviverte ir nepasitikėjimu savimi. Žmonės, kurie nuolat savimi abejoja, labiau linkę menkinti savo pasiekimus, rečiau giria save ar pripažįsta sėkmes. Tai gali paveikti ne tik psichologinę gerovę, bet ir profesinę pažangą, santykius su kitais.

Mitai apie vidinį abejojimą

• Mitas: „Abejojantys žmonės yra silpni.“
  Faktas: Vidinis abejojimas būdingas visiems – tai natūrali refleksija, padedanti tobulėti ir išvengti klaidų. Svarbu, kad abejonė netaptų nuolatine būsena gyventi ar veikti.
• Mitas: „Abejonės visada žalingos.“
  Faktas: Sveikas, trumpalaikis abejojimas gali skatinti kritinį mąstymą, padėti pasirinkti geriausią sprendimą. Problemos kyla tik tuomet, kai abejonės nepaleidžia ir riboja gyvenimo kokybę.

Kaip sumažinti vidinį abejojimą?

Sąmoningumo (mindfulness) pratimai

Mokymasis būti „čia ir dabar“ padeda atpažinti kylančias mintis, nesusitapatinti su jomis ir sumažinti jų įtaką. Reguliarūs kvėpavimo, meditacijos ar dėmesio sutelkimo pratimai mažina bendro streso lygį, leidžia objektyviau įvertinti save ir situaciją.

Negatyvių minčių atpažinimas ir permąstymas

Svarbu gebėti pastebėti automatiškai kylančias abejones („nesu pakankamai geras“, „nesugebėsiu“), sustoti ir permąstyti: ar jos objektyvios? Kaip jas galėčiau įrodyti ar paneigti? Šis metodas vadinamas kognityvine elgesio terapija ir pagrįstas gausiais tyrimais, įrodančiais jos veiksmingumą.

Maži žingsniai ir pozityvus skatinimas

Stenkitės išsikelti pasiekiamus tikslus, džiaukitės net mažomis pergalėmis. Teigiamas atsiliepimas sau, atviras bendravimas su artimaisiais arba draugų palaikymas padeda „užtvirtinti“ pasitikėjimą savimi ir sumažinti abejonių dažnį.

Kada verta ieškoti pagalbos?

Jei vidinis abejojimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tampa pagrindine kliūtimi bendraujant ar dirbant, pravartu kreiptis į specialistą – psichologą arba psichoterapeutą. Kartu aptarus situaciją galima išmokti naujų įgūdžių, padėsiančių ne tik suprasti abejonės kilmę, bet ir vystyti tvirtesnį pasitikėjimą savimi.

Išvados

Vidinis abejojimas – neišvengiama žmogaus patirties dalis, tačiau nuolat kartojantis gali paveikti ne tik nuotaiką, bet ir organizmo veiklą. Suprasdami, kaip mūsų kūnas reaguoja į vidinę savikritiką, galime sąmoningiau valdyti mintis ir emocijas. Sveikos emocinės higienos įpročiai, savęs palaikymas ir, jei reikia, profesionali pagalba leidžia sumažinti abejones ir gyvenimą paversti visavertiškesniu bei ramesniu.