Kodėl per nerimą keičiasi virškinimo garsai

Ar kada pastebėjote, kad patyrus didesnį nerimą ar stresą, jūsų pilve padaugėja keistų garsų – girdisi burzgimas, gurgia ar net „pypsi“? Daugelis žmonių nesąmoningai susieja šiuos virškinimo pokyčius su suvalgytu maistu, tačiau iš tiesų mūsų emocinė būsena daro stiprią įtaką skrandžio ir žarnyno veiklai. Kodėl jai paveikti pakanka vien minčių ar stipresnių emocijų, ir ką galima padaryti, kad sumažintumėte nemalonius pojūčius? Šiame straipsnyje detaliai paaiškinsime, kaip nerimas keičia virškinimo garsus ir kokie fiziologiniai procesai už to slypi.

Virškinimo garsų kilmė: kas vyksta mūsų žarnyne?

Virškinimo garsai dažniausiai apibūdinami kaip žarnyno peristaltikos rezultatas. Tai natūralus skysčių, dujų bei neištirpintų maisto likučių stūmimo žarnynu procesas, kurį lydi ritmiški susitraukimai. Mediciniškai šie garsai vadinami borborygmus.

• Fiziologinė reikšmė: Garsai žarnyne dažniausiai yra visiškai normalūs – jie rodo, kad virškinimas vyksta.
• Maistas ir gėrimai: Tam tikri maisto produktai ar gazuoti gėrimai gali skatinti garsesnius virškinimo garsus.
• Fizinė veikla: Judėjimas stimuliuoja žarnyno peristaltiką, todėl po ilgesnio pasivaikščiojimo ar sporto garsai pilve taip pat gali padidėti.

Tačiau ne tik fiziniai veiksniai daro įtaką žarnyno veiklai – didelę reikšmę turi ir mūsų emocinė būsena.

Kaip nerimas veikia virškinimo sistemą?

Mūsų žarnynas glaudžiai susijęs su centrine nervų sistema (CNS) per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį (angl. gut-brain axis). Ši sistema leidžia nervų signalams, hormonams bei biocheminėms medžiagoms keliauti iš smegenų į žarnyną ir atgal.

• Nerimaujant ar patiriant stresą aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri organizmą parengia „kovok arba bėk“ reakcijai.
• Toks suaktyvėjimas gali stiprinti žarnyno judesius (peristaltiką), todėl žarnynas būna aktyvesnis, o garsai – stipresni.
• Kai kurių žmonių organizmas į nerimą reaguoja priešingai – sutrumpėja virškinimas, pojūčiai pilve lyg sustoja, bet atsipalaidavus, virškinimas vėl suaktyvėja.

Tokiu būdu emocinis stresas sukelia fiziologinius pokyčius, kurie tampa girdimi arba jaučiami. Moksliniai tyrimai rodo, kad ypač jautrūs žmonės nerimo metu dažnai girdi padidėjusius virškinimo garsus, kuriuos sukelia įtampos paveikti žarnyno raumenų susitraukimai ir greitesnė peristaltika.

Žarnyno–smegenų ašis: kodėl emocijos taip stipriai veikia virškinimą?

Žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenų dalimi“ arba „žarnyno smegenimis”, nes turi apie 100 milijonų nervinių ląstelių. Ši nervų sistema (enterinė nervų sistema, ENS) gamina hormonus, kurie tiesiogiai veikia nuotaiką ir žarnyno funkciją.

• Stresas stimuliuoja antinksčius, kurie išskiria daugiau kortizolio ir adrenalino – šie hormonai pagreitina žarnyno veiklą.
• Gali padidėti dujų susidarymas, sustiprėti žarnyno susitraukimai, jausti daugiau spaudimo ar garsų pilve.
• Kai kuriems žmonėms dėl nerimo pablogėja žarnyno mikrobiota, kas taip pat įtakoja virškinimą ir garsų intensyvumą.

Nerimo sukelti virškinimo garsai: kada sunerimti?

Daugeliu atvejų nerimo sukelti virškinimo pokyčiai yra laikini ir nesukelia ilgalaikės žalos sveikatai. Tačiau yra situacijų, kai dažnai kintantys intensyvūs garsai, lydimi skausmo, pilvo pūtimo, pykinimo ar staigių tuštinimosi pokyčių, gali rodyti kitų sveikatos sutrikimų riziką:

• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): Nerimas ir stresas dažnai paūmina šio sindromo simptomus – garsų, spazmų, skausmo.
• Virškinimo infekcijos: Ūmus virškinimo pokyčiai kartu su karščiavimu, vėmimu, gali reikšti infekcinį susirgimą.
• Maisto netoleravimas: Kai kurie maisto produktai gali sukelti stiprų žarnyno atsaką tik nerimo metu.

Jei pastebite nuolatinius, stiprėjančius ar su kitais nerimą keliančiais simptomais susijusius garsus, verta pasitarti su gydytoju.

Kaip valdyti nerimo paskatintus virškinimo garsus?

Nors visiškai išvengti žarnyno garsų neįmanoma, įmanoma sumažinti jų intensyvumą ar dažnumą valdant pagrindines priežastis – stresą ir nerimą.

Streso valdymo būdai

• Gilus kvėpavimas ir relaksacijos metodai: Meditacija, joga ar diafragminis kvėpavimas gali sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir „nutildyti“ žarnyną.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus judėjimas padeda „iškrauti“ streso hormonų perteklių ir reguliuoja virškinimą.
• Pakankamas miegas: Poilsis būtinas tinkamai organizmo ir virškinimo sistemos funkcijai.

Mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos

• Išvengti greitai virškinamų angliavandenių, gazuotų gėrimų: Jie gali skatinti dujų susidarymą ir papildomus garsus.
• Valgyti reguliariais intervalais, lėtai kramtyti maistą: Tai užkerta kelią oro patekimui į virškinamąjį traktą.
• Vengti didelių porcijų ir valgymo vėlai vakare: Didelis maisto kiekis gali išprovokuoti dar stipresnius garsus, ypač esant nerimui.

Dažniausi mitai apie virškinimo garsus ir nerimą

• Mitas: „Garsus pilvo gurgimas reiškia, kad esu alkanas.“
  Faktas: Tiesa, kad tuščias skrandis kartais „skamba“ garsiau, tačiau dėl nerimo žarnynas taip pat tampa aktyvus ir gali skleisti garsus net ir pavalgius.
• Mitas: „Stipresni virškinimo garsai rodo rimtus virškinimo sutrikimus.“
  Faktas: Dažniausiai garsus lemia natūralus žarnų judėjimas ar laikinas stresas, o ne liga.
• Mitas: „Šių garsų neįmanoma suvaldyti.“
  Faktas: Daugeliui padeda streso valdymo technikos, mitybos pokyčiai ar gyvenimo būdo koregavimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai nerimo paveikti virškinimo garsai nėra pavojingi, šie simptomai turėtų būti įvertinti gydytojo:

• Išmatose pasirodo kraujo priemaišos.
• Atsiranda ilgalaikis viduriavimas ar užkietėjimas.
• Netenkama kūno svorio be aiškios priežasties.
• Stiprų garsų lydi stiprus ar ilgalaikis skausmas, karščiavimas.

Tokiais atvejais būtina ieškoti medicininės pagalbos – tik gydytojas gali nustatyti, ar už simptomų slypi rimtesnė sveikatos būklė.

Išvados

Žarnyno garsų suaktyvėjimas nerimo ar streso metu – visiškai natūrali organizmo reakcija. Tai, ką girdite, yra įrodymas, kad jūsų žarnyno ir smegenų komunikacija stipri ir jautri emociniams pokyčiams. Valdant stresą, keičiant mitybos ir gyvenimo būdo įpročius, dažniausiai šie nemalonūs simptomai sumažėja ar išnyksta. Jeigu simptomai užsitęsia ar atsiranda papildomų negalavimų, nedelskite kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.