Kodėl per emocinį spaudimą keičiasi kūno temperatūra

Ar pastebėjote, jog stipriai išsigandus ar stipriai susinervinus gali pasidaryti karšta, o kartais – net pradeda purtyti drebulys, tarsi karščiuojant? Emociniai išgyvenimai iš tiesų gali paveikti kūno temperatūrą. Tai nėra magija ar „įsikalbėjimas“ – mokslininkai jau seniai aiškinasi, kodėl mūsų kūnai taip reaguoja į emocinį spaudimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas ar stiprios emocijos paveikia kūno temperatūrą, kodėl taip vyksta, bei kaip turėtume reaguoti į šiuos kūno signalus.

Kaip emocijos paveikia kūną?

Nervų sistemos vaidmuo

Mūsų kūnas ir protas glaudžiai susiję – centrinė nervų sistema nuolat vertina aplinką ir reaguoja į kiekvieną emocinį impulsą. Emocinis spaudimas – tai stresas, baimė, pyktis, nerimas ar staigi nuostaba. Visa tai yra ne tik psichologiniai, bet ir fiziologiniai reiškiniai. Kai patiriame stiprias emocijas, įsijungia vadinamoji simpatinė nervų sistema („kovok arba bėk“ mechanizmas), išskiriami hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Šie pokyčiai veikia kraujotaką, raumenų tonusą, kvėpavimą ir, žinoma, kūno temperatūrą.

Šilumos jausmas ir prakaitavimas

Stiprūs jausmai, ypač baimė ar pyktis, gali sukelti šilumos bangas. Organizme padidėja kraujo pritekėjimas į odą, suaktyvėja prakaito liaukos. Taip organizmas bando reguliuoti temperatūrą ir užtikrinti „parengtį veikti“. Dažnai tokie procesai tampa juntami – gali stipriai parausti skruostai, išmuša karštis, pradedate prakaituoti, net jei aplinka visai vėsi.

Kūno temperatūros pokyčių mechanizmai

Streso sukelta hipertermija

Mokslinėje literatūroje aprašytas reiškinys, vadinamas „streso hipertermija“ (angl. stress-induced hyperthermia). Kai kuriems žmonėms stiprus emocinis arba psichologinis spaudimas gali laikinai pakelti kūno temperatūrą – dažniausiai ne daugiau kaip keliais dešimtosiomis laipsnio. Tokie pokyčiai matuojami netgi standartiniais termometrais, nors jie paprastai būna trumpalaikiai ir praeina, nurimus emocijoms.

Veikiančių hormonų įtaka

Stresas skatina adrenalino ir kortizolio gamybą. Šie hormonai paspartina medžiagų apykaitą, skatina cukraus išsiskyrimą į kraują ir siunčia signalą didinti šilumos gamybą raumenyse. Padidėjus apykaitai, net ir ramiai sėdint, organizmas gali „įkaisti“. Tokiu būdu ir atsiranda laipsnių pokytis arba subjektyvus šilumos jausmas.

Drebulys ir šaltkrėtis

Nors dažniausiai emocinis spaudimas siejamas su „karščiu“, kai kuriems žmonėms pasireiškia priešingas reiškinys – šaltkrėtis, drebulys, net šąlančios rankos ar kojos. Tai taip pat susiję su nervų sistemos reakcijomis: dėl kraujagyslių susiaurėjimo sumažėja kraujo apytaka odoje, todėl galūnės atvėsta. Organizmas instinktyviai bando išlaikyti šilumą vidaus organuose (tai paveldėta iš tolimų protėvių, kurie taip išgyvendavo streso situacijose gamtoje).

Kada reikėtų sunerimti?

Trumpalaikiai temperatūros svyravimai

Trumpalaikis šilumos jausmas ar net nedidelis karščiavimas dėl nervinės įtampos – natūralus reiškinys, dažniausiai nepavojingas. Po tam tikro laiko kūno temperatūra grįžta į normą, kai tik žmogus nusiramina. Tokiu atveju dažniausiai pakanka atsipalaiduoti, pailsėti ir leisti sau nusiraminti – kūnas savaime atstatys pusiausvyrą.

Ilgalaikiai ar stiprūs pokyčiai

Tačiau jei pastebite, kad kūno temperatūra nuolat svyruoja, vis pasireiškia karščiavimas be aiškios priežasties arba kartu jaučiate kitus simptomus (stiprus nuovargis, svorio kritimas, prakaitavimas naktimis, ilgalaikis nuotaikų svyravimas) – būtina kreiptis į gydytoją. Kartais temperatūros pokyčiai gali signalizuoti apie infekcijas, lėtines ligas ar endokrininius sutrikimus. Stresas tikrai gali padažninti temperatūros šuolius, tačiau jis retai būna vienintelė priežastis.

Dažniausi mitai apie emocijas ir temperatūrą

• Mitas: Vien emocijos negali pakelti temperatūros.
  Faktas: Nepaisant to, kad infekcijos dažniausiai sukelia karščiavimą, stiprus stresas ar išgąstis iš tikrųjų gali trumpam pakelti kūno temperatūrą – tai moksliškai patvirtinta.
• Mitas: Jei „užkaito“ nuo pykčio, reikia nedelsiant vaistų.
  Faktas: Dažniausiai pakanka nusiraminti – vaistų paprastai neprireikia, nebent yra aiški medicininė problema.
• Mitas: Ilgalaikis nerimas visada sukelia rimtas ligas.
  Faktas: Nors lėtinis stresas nėra naudingas, nemažai žmonių išgyvena emocinius sunkumus ir atgauna fizinę pusiausvyrą be didesnių pasekmių.

Patarimai, kaip sumažinti emocinį temperatūros šuolį

• Giluminis kvėpavimas: Lėtas ir ramus kvėpavimas padeda sulėtinti širdies darbą ir sumažinti adrenalino kiekį, todėl kūnas greičiau nusiramina.
• Fizinė veikla: Trumpa mankšta ar pasivaikščiojimas padeda „išdeginti“ stresą ir normalizuoti temperatūrą.
• Vanduo: Stiklinė drungno vandens gali padėti atsigaivinti ir sumažinti karščio bangų diskomfortą.
• Mindfulness arba meditacija: Vidinės ramybės lavinimas skatina psichologinį atsparumą, o reguliariai praktikuojant stresas ima mažiau veikti kūno fiziologiją.
• Miegas: Kokybiškas miegas padeda atkurti nervų sistemos pusiausvyrą, todėl organizmas geriau tvarkosi su emociniais iššūkiais.

Kada emocijos tampa sveikatos iššūkiu?

Nors emocijos ir jų poveikis kūnui yra normalus reiškinys, svarbu mokėti atpažinti, kada bereikalo kentėti nebereikėtų. Jei nuolat patiriate stiprų stresą, jūsų sveikata blogėja, dažnai pakyla arba krenta temperatūra, jaučiate depresijos simptomus ar panikos priepuolius – verta pasitarti su sveikatos specialistu. Kartais individualus streso valdymas nebeužtenka, būtina profesionali pagalba.

Išvados

Emociniai išgyvenimai neatsiejami nuo kūno fiziologijos: stresas, baimė ar pyktis iš tikrųjų gali paveikti kūno temperatūrą. Organizmo reakcijos priklauso nuo nervų sistemos ir hormoninių pokyčių, formavusiųsi evoliucijos eigoje tam, kad padėtų išgyventi pavojų ar stresą. Dažniausiai tokie pokyčiai yra laikini ir nekenksmingi, tačiau ilgalaikis ar stiprus temperatūros svyravimas gali būti signalas pasitarti su gydytoju. Jei mokėsime atpažinti savo kūno siunčiamus signalus ir tinkamai reaguosime į emocinį spaudimą, galime žymiai pagerinti savo kasdienę savijautą bei sveikatą.