Kaip jūsų laikysena parodo vidinį susikaustymą

Žmogaus kūnas dažnai išduoda daugiau, nei norėtume pripažinti. Laikysena – viena pagrindinių neverbalinio bendravimo formų – gali atskleisti ne tik fizinę, bet ir emocinę būklę. Pastebima, kad įtampa kūne ir užsisklendimas dažnai susiję su savijauta, stresu ar ilgalaikėmis emocinėmis problemomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip laikysena gali signalizuoti apie vidinį susikaustymą, kokie požymiai tai išduoda, ir pateiksime patikimus patarimus, padedančius atsipalaiduoti ir išlaikyti sveiką kūno bei proto pusiausvyrą.

Kas yra laikysena ir kodėl ji svarbi?

Laikysena – tai kūno padėtis stovint, sėdint ar judant, atspindinti raumenų pusiausvyrą ir judesių suderinamumą. Gerai išvystyta laikysena rodo kūno harmoniją ir sveikatą, tuo tarpu bloga laikysena gali signalizuoti apie fizines arba emocines problemas. Tyrimų duomenimis, žmonės su geresne laikysena dažniau pasižymi didesniu pasitikėjimu savimi ir geresne nuotaika.

Laikysenos poveikis sveikatai

Neteisinga laikysena ne tik kelia estetinių rūpesčių, bet ir gali sukelti fizinių negalavimų, pavyzdžiui, nugaros, kaklo, galvos skausmus. Be to, pastovus kūno suvaržymas dažnai susijęs su lėtiniu stresu, nerimu ar net depresija. Taigi, atkreipdami dėmesį į savo laikyseną, mes galime pagerinti tiek fizinę, tiek psichologinę savijautą.

Vidinis susikaustymas ir jo ryšys su laikysena

Vidinis susikaustymas – tai emocinė būsena, kai žmogus jaučia stresą, įtampą ar nejaukumą. Ši būsena dažnai nesąmoningai išreiškiama per kūną – laikysena tampa įtempta, uždara, suvaržyta. Psichologai teigia, kad išoriniai laikysenos ženklai gali būti emocinės būklės atspindys.

Kaip susikaustymas pasireiškia kūne?

• Pečiai nuleisti ir palinkę į priekį – signalizuoja apie norą pasislėpti ar apsisaugoti.
• Suspausti žandikauliai ar sukąsti dantys – ženklas, kad žmogus stengiasi sutramdyti emocijas.
• Kūnas nuolat įtemptas – rodo nuolatinį budrumą ar nerimą.
• Rankos suspaustos, sukryžiuotos ant krūtinės – aiškus užsisklendimo, apsaugos poreikio rodiklis.
• Galva nuleista, žvilgsnis žemyn – atspindi pasyvumą, nesaugumą, o kartais ir liūdesį.

Šie laikysenos ženklai paprastai išryškėja nesąmoningai ir gali tapti signalais aplinkiniams, kad žmogus jaučiasi nesaugiai ar patiria vidinę įtampą.

Mokslinis požiūris: kūnas ir protas – abipusis ryšys

Daugybė tyrimų patvirtina, kad laikysena ir emocijos yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto mokslininkė Amy Cuddy savo studijose įrodė, kad “galia pozicijos” – atvira, tvirta laikysena – automatiškai didina pasitikėjimo savimi lygį, tuo tarpu suvaržyta, į save susigūžusi laikysena gali mažinti energiją ir motyvaciją. Tai vadinama atgaliniu ryšiu tarp kūno ir proto („body-mind feedback“).

Emocinis stresas sukelia raumenų įtampą – ilgas nerimo ar liūdesio periodas gali tapti kūniškų negalavimų priežastimi. Atitinkamai, per ilgai išlaikoma netaisyklinga laikysena gali tapti lėtinio streso, nerimo ir netgi depresijos šaltiniu. Štai kodėl fizinė ir emocinė sveikata yra neatskiriamos.

Mitų paneigimas: ar visada bloga laikysena reiškia psichologines problemas?

Neretai manoma, kad bloga laikysena reiškia silpną charakterį ar emocinį pažeidžiamumą. Visgi tokia nuomonė ne visada teisinga. Laikyseną lemia ne tik emocijos, bet ir genetika, gyvenimo būdas, raumenų stiprumas, ligos ar net darbo pobūdis. Pavyzdžiui, ilgalaikis sėdimas darbas sukelia nugaros, kaklo įtampą ir gali primesti uždaresnę, suvaržytą padėtį, bet tai nebūtinai susiję su psichologine būsena.

Tačiau ilgalaikė netaisyklinga laikysena gali stiprinti vidinės įtampos jausmą, nes kūno suvaržymas trukdo laisvai kvėpuoti, aktyvina streso reakcijas bei mažina energijos lygį. Todėl verta nuolat stebėti savo kūno kalbą ir įsiklausyti į emocinę savijautą.

Kaip atpažinti vidinį susikaustymą pagal laikyseną?

Nors sunku nustatyti, kas tiksliai slypi už kiekvieno žmogaus laikysenos, tam tikri ženklai gali rodyti vidinę įtampą:

• Dažnas, nesąmoningas rankų sukryžiavimas prie krūtinės arba jų kišimas į kišenes.
• Maži, suvaržyti kūno judesiai, vengimas gestikuliuoti ar parodyti emocijas išraiška.
• Kūno linkimas į priekį, pečių nuleidimas ar aukštos įtampos kaklo raumenys.
• Vengimas žiūrėti į akis, dažno žvilgsnio nuleidimas.

Šie požymiai ypač aktualūs stresinėse situacijose arba bendraujant su nepažįstamais žmonėmis. Pastebint tokią laikyseną, verta paklausti savęs: “Kaip aš jaučiuosi šiuo momentu? Ar mano kūnas atspindi mano emocijas?”

Kaip pagerinti laikyseną ir sumažinti vidinę įtampą?

Neteisingą laikyseną ir su ja susijusią įtampą galima koreguoti paprastais, kasdieniais veiksmais:

• Sąmoningumas. Dažniau stebėkite savo kūną – ar pečiai atpalaiduoti, ar nesėdite pernelyg susigūžę?
• Judesys. Reguliarus fizinis aktyvumas, kūno tempimo pratimai ar joga atpalaiduoja raumenis ir padeda sumažinti psichologinę įtampą.
• Gilus kvėpavimas. Praktikuokite kvėpavimo pratimus – gilus, sąmoningas kvėpavimas mažina tiek kūno, tiek proto įtampą.
• Trumpi pertraukėlės. Ilgą laiką sėdint, darykite trumpas pertraukėles, pasivaikščiokite ar atlikite keletą tempimų.
• Psichologinė pagalba. Jeigu uždaresnė laikysena ir nuolatinis susikaustymas tampa kasdienybe, verta pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu.

Naudingos rekomendacijos kasdienai

• Stebėkite aplinką – atkreipkite dėmesį į kitų laikyseną, nes tai padeda lengviau suprasti save.
• Rinkitės ergonomiškus baldus, nes darbo aplinka taip pat turi įtakos laikysenai.
• Užsiimkite savęs pažinimo praktikomis (meditacija, rašymas, pokalbiai apie jausmus), nes tai skatina emocinį atsipalaidavimą.

Išvada

Laikysena yra svarbus rodiklis, išduodantis vidinę savijautą ir emocinę būseną. Nors kartais bloga laikysena kyla dėl fizinių priežasčių, dažnai ji rodo ir vidinį susikaustymą. Pastebėjus kūno suvaržymą verta skirti laiko sąmoningam atsipalaidavimui, fiziniam aktyvumui ir emocijų pažinimui. Rūpindamiesi savo laikysena, kartu stipriname ir psichologinę gerovę – nes stiprus žmogus pirmiausia prasideda nuo sveikos laikysenos ir nuoširdaus santykio su savimi.