Kaip emocinė įtampa veikia jūsų eiseną

Ar kada nors pastebėjote, kad esant stipriam stresui ar susirūpinimui pasikeičia jūsų eisena? Galbūt einate greičiau, labiau susikūprinę, ar jaučiatės it sunku laisvai judėti? Emocinė įtampa ne tik veikia mūsų mintis ir jausmus – ji daro tiesioginį poveikį ir mūsų kūnui, ypač tokiam kasdieniam veiksmui kaip ėjimas. Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip emocijos ir stresas susiję su eisena, kokios rizikos kyla dėl nuolatinės emocinės įtampos bei kokių priemonių galima imtis norint pagerinti ne tik emocinę būklę, bet ir judėjimą.

Emocinė įtampa ir jos ryšys su kūno laikysena

Mūsų protas ir kūnas yra glaudžiai susiję. Kai patiriame baimę, nerimą ar nuolatinį stresą, tai dažnai pasireiškia ne tik vidine savijauta, bet ir išore. Keičiantis nuotaikai, nesąmoningai keičiamės ir fiziškai – prisitaikome prie vidinių emocijų. Pavyzdžiui, susinervinęs žmogus gali labiau susitraukti, įtempti pečius, pradėti žingsniuoti smulkiais, nervingais žingsniais. Tyrimai rodo, kad emocinė įtampa didina raumenų tonusą, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityje, todėl žmogus gali eiti labiau susikūprinęs.

Kaip stresas pasireiškia fiziškai?

• Raumenų įtampa: Nuolatinė įtampa sukelia spazmus, skausmus ar net chronišką sustingimą.
• Kvėpavimas: Esant nerimui, kvėpuojama paviršutiniškai, todėl deguonies kiekis audiniuose mažėja, žmogus gali jaustis apsunkęs ir išsekęs.
• Sąnarių ir raumenų koordinacija: Atsiranda nedidelė drebulys, nejudrumas ar judesių tvirtumo stoka.

Visa tai tiesiogiai atsiliepia eisenai – ji tampa neįprasta, lėtesnė ar net chaotiškesnė, o ilgainiui gali skatinti laikysenos problemas.

Kaip emocinė įtampa keičia eiseną?

Eisenos pokyčiai emocinės įtampos metu būdingi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Žemiau išsamiau aptariama, kokių tipinių eisenos pokyčių galima pastebėti:

• Susikūprinimas: Dažnas „gynimosi“ laikysenos požymis, kai stengiamasi paslėpti jautresnes kūno vietas (krūtinę, pilvą), streso metu atrodo, kad žmogus sumažėja ar užsidaro savyje.
• Trumpi, skuboti žingsniai: Sustiprėjęs nerimas gali skatinti skubėjimą, eiseną pagreitina, tačiau sumažėja judesių platumas.
• Sumažėjęs rankų judėjimas: Dažnai dėl padidėjusio įtempimo žmogus vaikšto beveik nejudindamas rankų.
• Lėta, sunki eisena: Net depresijos metu žmonės gali vaikščioti lėtai, sunkiai, tarsi kiekvienas žingsnis būtų didelė pastanga.

Pasak tyrimų, žmonės, nuolatos jaučiantys nerimą ar liūdesį, keičia žingsnio ilgį, kūno pasvirimą ir net kojų raumenų aktyvumą. Toks kūno elgesys tampa tarsi emocinis signalas atpažįstamas ne tik patiems, bet ir aplinkiniams.

Emocijos ir nervų sistema

Mūsų eisena kontroliuojama centrinės nervų sistemos (smegenų ir stuburo) bei įvairių refleksų. Stresas aktyvina „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją, todėl įsijungia autonominė nervų sistema. Organizmas pasiruošia potencialiai grėsmei: padažnėja pulsas, raumenys įsitempia, visi judesiai tampa ekonomiškesni, o būtiniems judesiams teikiama pirmenybė. Tai evoliuciškai naudinga, tačiau šiuolaikiniame gyvenime nuolatinis stresas ir įtampa gali išderinti šią sistemą ir pradėti trikdyti normalų judėjimą.

Kokios rizikos kyla dėl pakitusios eisenos?

Jeigu eisenos pokyčiai tampa ilgalaikiai, bei emocinė įtampa nesumažėja, laikui bėgant gali kilti šie pavojai:

• Nugaros, kaklo skausmai: Netaisyklinga laikysena apkrauna stuburą ir raumenis, skatina lėtinį skausmą.
• Sąnarių problemos: Smulkūs, nenuoseklūs judesiai ar kūno svorio pasiskirstymo pakitimai apkrauna klubus, kelius, kulkšnį.
• Padidėjusi griuvimo rizika: Trikdoma koordinacija, trumpi žingsniai ar neužtikrinta koja didina pargriuvimo ar suklupimo tikimybę, ypač vyresniame amžiuje.
• Bendra savijauta ir energija: Lėtėjant judesiams, blogėja kraujotaka, mažėja deguonies pernešimas į smegenis ir kitus audinius.

Ar galima pagerinti eiseną sumažinus įtampą?

Gera žinia – taip, emocinę įtampą reguliuojantys metodai gali gerokai pagerinti ne tik vidinę savijautą, bet ir eiseną. Štai keletas patikrintų būdų:

• Reguliari fizinė veikla: Mankšta, ypač tempimo ir kvėpavimo pratimai, padeda sumažinti įtampą, pagerina laikyseną ir eiseną.
• Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikos: Meditacija, kvėpavimo technikos ar sąmoningas dėmesys savijautai padeda atpažinti įtampą kūne ir ją sumažinti.
• Raumenų atpalaidavimo pratimai: Progresyvus raumenų atpalaidavimas (PMR) padeda nuraminti įsitempusius raumenis.
• Pokalbis su specialistu: Ilgalaikį stresą ir eisenos pakeitimus gali padėti įveikti psichologas ar kineziterapeutas. Jie įvertins situaciją ir parinks individualų pagalbos planą.

Praktiniai žingsniai kasdienai

• Stebėkite savo eiseną: Pastebėkite, kaip einate skirtingose situacijose. Ar laikote galvą aukštai? Ar pečiai atsipalaidavę?
• Trumpi pertraukų pratimai: Savaime paprasta – keletą kartų per dieną giliai įkvėpkite, atsistokite, ištieskite rankas ir pečius, pasivaikščiokite kelias minutes.
• Šiltos vonios ar masažai: Reguliariai atpalaiduokite raumenis.

Nepamirškite – eisenos pokyčiai gali būti signalas apie vidinę būklę. Jei pastebite, kad jūsų eisena keičiasi ilgiau nei keletą savaičių ar ją lydi kiti nemalonūs simptomai (skausmas, koordinacijos sutrikimai), kreipkitės į gydytoją.

Dažniausi mitai apie emocinę įtampą ir eiseną

• Mitas: „Eisena nepriklauso nuo vidinės būklės.“
  Faktas: Daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad stresas, nerimas ar nuotaikos sutrikimai iš tiesų daro įtaką tam, kaip žmogus juda.
• Mitas: „Eisenos problemos – tik fizinės sveikatos ženklas.“
  Faktas: Emocinis disbalansas gali pasireikšti kūne ir sukelia ar pagilina judėjimo problemas net nesant fizinių traumų.

Išvada

Emocinė įtampa ir stresas nėra vien tik psichinės sveikatos klausimas – jie daro apčiuopiamą poveikį mūsų kūnui, įskaitant ir taip paprastą, iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą veiksmą kaip ėjimą. Pastebėjus pokyčius eisenoje verta atkreipti dėmesį į savo emocinę savijautą bei taikyti paprastus, bet veiksmingus streso valdymo metodus. Rūpindamiesi emocine pusiausvyra, pasirūpinsite ir laisva, sveika bei užtikrinta eisena kasdieniame gyvenime.