Kodėl po konfliktų jaučiate tempimą gerklėje

Kasdieniame gyvenime sunku išvengti emocinių sukrėtimų, barnių, įtampos kupinų pokalbių ar konfliktų. Daugelis žmonių pastebi, kad stipresnės emocijos ar pyktis kartais palieka ne tik nemalonių minčių, bet ir fizinių pojūčių. Vienas dažniausių – tempimas ar gumulo jausmas gerklėje, kuris gali pasirodyti ne tik emociškai jautriems, bet ir fiziškai visiškai sveikiems žmonėms. Kyla klausimas: kodėl po konfliktų ar stiprių emocijų juntame tempimą gerklėje? Ar tai pavojingas simptomas, ar tiesiog natūrali organizmo reakcija?

Kaip stresas ir emocijos veikia kūną?

Neretai užmirštame, kaip stipriai emocijos susijusios su mūsų kūnu. Medicininiai tyrimai ne vieną dešimtmetį patvirtina, kad intensyvūs jausmai, tokie kaip pyktis, baimė, stresas ar liūdesys, aktyvuoja centrinę nervų sistemą. Ji pradeda veikti taip, tarsi organizmas patirtų grėsmę, todėl įjungia vadinamąjį „kovok arba bėk“ mechanizmą („fight or flight“ response).

Ką reiškia „kovok arba bėk“ mechanizmas?

Šis mechanizmas suaktyvina antinksčius – šie išskiria adrenaliną ir kortizolį. Jų užduotis yra paruošti kūną reaguoti į emocinį ar fizinį stresą. Dėl hormonų pokyčių paspartėja širdies plakimas, gilėja kvėpavimas, įsitempia raumenys. Būtent raumenų įtampa (ypač kaklo, žandikaulio, gerklės), dažnai pasireiškia kaip tempimas ar gumulo jutimas gerklėje.

Kodėl gerklė reaguoja į stresą?

Gerklės srityje yra daug raumenų, valdančių rijimo, kalbos, net kvėpavimo procesus. Stiprūs išgyvenimai priverčia šiuos raumenis nejučiomis įsitempti. Tai natūrali gynybinė reakcija. Kartais net didieji raumenys – kaklo, pečių juostos – taip pat įsitempia, ką dažnai jaučiame kaip kaklo „kietumą“ ar apsunkintą kvėpavimą.

Kas yra „globus sensation“?

Vienas dažniausių su stresu susijusių gerklės pojūčių medicinoje vadinamas „globus sensation“ – lietuviškai vadinamas gumulo jausmu gerklėje. Tyrimai rodo, kad šis pojūtis, kuris nėra susijęs su valgymu ar rijimu, dažniau kyla patiriant stiprias emocijas ir stresą.

• Pojūtis nėra susijęs su fizine kliūtimi ar patologija.
• Dažnai sustiprėja konfliktinių situacijų metu arba po jų.
• Gali keistis priklausomai nuo emocinės būklės.

Psichosomatika – kai emocija tampa kūno pojūčiu

Psichosomatiniai simptomai – tai kūno pojūčiai, atsirandantys dėl emocinių ar psichologinių priežasčių, nors nėra jokios aiškios organinės ligos. Tempimas gerklėje ar sunkumas ją nurijus yra labai būdingas psichosomatinei reakcijai.

Kiti dažni psichosomatiniai simptomai

• Krūtinės spaudimas ar permušimai
• Svaigulys ar galvos skausmas
• Pilvo diegliai ar pykinimas

Tokie simptomai dažnai dingsta nurimus, prasiblaškius ar atgaivinus emocinę pusiausvyrą.

Mokslinis požiūris: kaip atsiranda tempimas gerklėje?

Tyrimai rodo, kad stiprios emocijos arba ilgalaikis stresas dažnai sukelia ryklės, gerklės ar balso stygų raumenų spazmą. Tai lemia nevalingą raumenų įsitempimą – tai ir sukelia tempimo, gumulo, sausumo ar net spaudimo jausmą.

Neurobiologiniu požiūriu, emocijos perduoda stiprų impulsą smegenų kamienui, kuris atsakingas už pagrindines gyvybines funkcijas ir refleksus. Smegenų kamienas „paleidžia“ raumenų įsitempimą, kad pasiruoštų staigiam veiksmui (pvz., bėgti, gintis, trenkti ar garsiai šaukti).

Kada verta sunerimti?

Nosies, gerklės ir ausų ligų (otorinolaringologų) specialistai pabrėžia, kad trumpalaikis tempimas gerklėje po streso dažniausiai nėra pavojingas, ypač jei nepastebite jokių kitų simptomų. Tačiau verta atkreipti dėmesį, jei kartu su gumulo jausmu atsiranda:

• Nuolatinis, progresuojantis rijimo sutrikimas
• Skausmas, kraujavimas ar svorio kritimas
• Balso užkimimas, kuris neišnyksta kelias savaites
• Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas

Tokiais atvejais rekomenduojama nedelsti ir pasitarti su gydytoju, nes retai, bet toks simptomas gali būti susijęs su organinėmis ligomis ar rimtesnėmis sveikatos problemomis.

Kaip sau padėti pajutus tempimą gerklėje?

Jei tempimas ar gumulo jausmas atsiranda po emocinių išgyvenimų ar konfliktų, dažniausiai pakanka paprastų, saugių priemonių:

• Ramiai, giliai kvėpuokite – gilus kvėpavimas padeda grąžinti raumenų relaksaciją.
• Stenkitės atitraukti dėmesį – užsiimkite mėgstama veikla ar pasivaikščiokite gryname ore.
• Gerkite vandenį – tai padeda sudrėkinti gerklę ir sulyginti pojūčius.
• Pabūkite tyloje ar išreikškite emocijas raštu – dienoraščio rašymas gali padėti nusiraminti.

Reguliariai patiriant stresą, svarbu rūpintis emocine sveikata: išmokti pažinti ir valdyti emocijas, taikyti sąmoningumo, atsipalaidavimo ar meditacijos praktiką.

Populiarūs mitai apie gerklės pojūčius po streso

• Mitas: „Jei tempia gerklę, greičiausiai peršalau ar vystosi infekcija.“
  Faktas: Neretai šis pojūtis – psichologinės kilmės.
• Mitas: „Jei jaučiu gumulą – turi būti navikas.“
  Faktas: Daugiau kaip 80% atvejų pacientams, jaučiantiems gumulą gerklėje, joks fizinis pakitimas nerandamas.
• Mitas: „Šis pojūtis niekada nepraeis.“
  Faktas: Dažniausiai gumulas gerklėje ar tempimas išnyksta greitai, nurimus emocijoms.

Apibendrinta: kodėl po konfliktų jaučiate tempimą gerklėje?

Tempimas gerklėje po stiprių emocijų ar konfliktų – natūrali kūno reakcija į stresą. Šį pojūtį sukelia automatinė nervų sistemos veikla ir su tuo susijęs raumenų spazmas. Dažniausiai toks jausmas nepavojingas ir praeina savaime, dingus stresoriui ar susitvarkius emocinei pusiausvyrai. Svarbiausia – stebėti savo savijautą: jei simptomai tęsiasi ar stiprėja, derėtų pasitarti su gydytoju otorinolaringologu arba šeimos gydytoju.

Emocinė savijauta ir fiziologinė sveikata glaudžiai susijusios. Valdyti stresą, leisti sau išreikšti jausmus ir rūpintis psichologine gerove padeda ne tik jaustis laisviau emociškai, bet ir saugo nuo nemalonių kūno pojūčių, tokių kaip tempimas ar gumulo jausmas gerklėje.