Kodėl po nemalonių naujienų šąla blauzdos

Ar kada nors pastebėjote, kad išgirdus nemalonias arba netikėtas žinias staiga sustingsta kojos arba net pajuntate nemalonią vėsą apatinėje kojų dalyje – blauzdose? Šis reiškinys ne vienam atrodo keistas ar net mistiškas, tačiau iš tiesų tai yra natūrali kūno reakcija į stresą ar stiprias emocijas. Straipsnyje paaiškinsime, kodėl po nemalonių naujienų šąla blauzdos, kaip šį procesą aiškina mokslas, kokie mechanizmai už to slypi ir ką galima padaryti, kad sumažintumėte diskomfortą.

Streso poveikis organizmui

Kas vyksta kūne gavus stiprią emocinę žinią?

Žmogaus organizmas yra pritaikytas reaguoti į staigias grėsmes tam, kad galėtų apsiginti ar pasprukti iš pavojingos situacijos. Ši reakcija vadinama „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight). Net jei pavojus – tik nemaloni naujiena, kūnas perima senovinį veikimo modelį, išskirdamas hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis.

Adrenalinas greitai suaktyvina nervų sistemą ir priverčia širdį plakti stipriau. Kartu kraujagyslės įvairiose kūno vietose ima arba susiaurėti, arba prasiplėsti, priklausomai nuo to, kur organizmas mano, kad tuo metu reikia daugiau kraujo. Kraujas perskirstomas į gyvybiškai svarbiausius organus ir raumenis, kurie padėtų apsiginti arba pabėgti.

Kodėl šąla blauzdos?

Kraujotakos perskirstymo mechanizmas

Kai patiriate stresą ar šoką, organizmas automatiškai susiaurina kraujagysles odos paviršiuje ir periferiniuose, t. y. nutolusiuose nuo širdies, kūno regionuose – tokiuose kaip rankos ir kojos. Tai padeda sumažinti kraujo netekimo riziką žaizdos atveju (mūsų protėvių laikais šis mechanizmas išgelbėdavo gyvybę).

Konkrečiai – blauzdoje esančios smulkiosios kraujagyslės susitraukia, todėl į šias kūno dalis patenka mažiau šilto kraujo, ir jas lengvai apima šaltis. Galbūt pastebėsite, kad šąla ne tik blauzdos, bet ir pėdos ar plaštakos, tačiau daugelis žmonių, išgirdę ypač nemalonią naujieną, šaltį akcentuoja būtent blauzdose. Tai gali būti individualus nervinių skaidulų jautrumas arba tiesiog mūsų pačių dėmesio sutelkimas į šią kūno dalį.

Simpatinė nervų sistema ir jos vaidmuo

Stresą sukėlusi situacija aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už minėtą „kovok arba bėk“ reakciją. Ji ne tik skatina greitesnį kvėpavimą ir širdies plakimą, bet ir verčia odos kraujagysles susitraukti.

Be to, streso metu dažnai padidėja prakaitavimas, kuris taip pat prisideda prie šalčio pojūčio – net jei fiziškai paviršiaus temperatūra reikšmingai nenukrenta, šalčio pojūtį sustiprina didesnis odos jautrumas ir emocinės būsenos pokytis.

Psichologinė įtaka šalčio pojūčiui blauzdose

Nerimas, stresas ir emocijų įtaka fiziologijai

Psichologinė būsena stipriai veikia mūsų fizinį pojūtį. Nervingumas ar išgąstis neretai pasireiškia kaip „gumulas gerklėje“, „drebančios rankos“ ar „šaltos kojos“. Esant staigiam stresui smegenys siunčia signalą nervų sistemai, kuri, kritiniais atvejais, ypač jautriai reaguoja periferinėse zonose, tokiose kaip blauzdos ar pėdos.

Kartais pats šalčio jausmas gali tapti stipresnis, nes į jį sutelkiame dėmesį ir stebime kūno pojūčius. Tai psichofiziologinis reiškinys: kuo labiau stebime simptomą, tuo labiau jis mus trikdo.

Ar reikia nerimauti dėl šaltų blauzdų?

Daugeliu atvejų po nemalonių naujienų atsiradęs šaltis kojose ar blauzdose nėra pavojingas ženklas. Tai paprastas, laikinas fiziologinis atsakas, kuris praeina, kai emocijos nurimsta. Dažniausiai šis pojūtis trunka tik kelias minutes arba iki kelių dešimčių minučių.

Tačiau jei stetinis šaltis blauzdose vargina dažnai, net nesant akivaizdžiam stresui, arba jį lydi kiti simptomai – kaip nutirpimas, skausmas, mėšlungis ar odos pokyčiai – rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali būti periferinės kraujotakos sutrikimų, nervų uždegimo ar kitų ligų požymiai.

Kaip sumažinti diskomfortą?

• Ramiai kvėpuokite. Lėtas ir gilus kvėpavimas padeda sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir greičiau atpalaiduoti kūną.
• Judėkite. Lengvi tempimo ar pasivaikščiojimo pratimai pagerina kraujotaką kojose ir sumažina šalčio pojūtį.
• Šildykite blauzdas. Jei reikia, galite naudoti šiltą rankšluostį ar užsivilkti ilgas kojines.
• Skirkite dėmesio emocijoms. Kartais padeda minties nukreipimas, meditacija ar paprastas atviras pokalbis apie jausmus su artimaisiais.
• Venkite kofeino ir nikotino. Abi šios medžiagos gali papildomai susiaurinti kraujagysles ir sustiprinti šalčio pojūtį.

Dažniausi mitai apie šaltas kojas ir blauzdas

Apie šąlančias kojas sklando nemažai mitų. Dažnai manoma, kad tai susiję tik su prasta kraujotaka ar šaltu oru. Nors iš tikrųjų fizinis šalčio pojūtis dažnai kyla būtent dėl streso, o kraujotakos sutrikimai ar šalčio poveikis yra kitos – galimos, bet nebūtinai pagrindinės – priežastys.

Taip pat klaidingai manoma, kad šaltos kojos visada rodo rimtas sveikatos problemas. Kaip jau minėta, vien tik po nemalonių naujienų šąlančios blauzdos – dažniausiai natūralus ir laikinas reiškinys, nereikalaujantis specialaus gydymo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jeigu kartu su šaltu pojūčiu blauzdose atsiranda stiprus skausmas, tirpimas, pasikeičia odos spalva ar pastebite žaizdą, kuri negyja – būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Ypač atkreipkite dėmesį, jei šaltos kojos vargina nuolat: tai gali rodyti periferinės arterijų ligos ar kitų, rimtesnių sveikatos problemų pradžią.

Išvados

Šaltis blauzdose po nemalonių naujienų – tai dažniausiai natūrali streso reakcija. Organizmas taip „perskirsto“ kraujo srautą, kad užtikrintų gyvybiškai svarbių organų veiklą ir priprastų prie didelio streso ar šoko. Dažniausiai pakanka nurimti, skirti laiko emociniam atsigavimui ir pasirūpinti bendra savijauta, kad šis diskomfortas praeitų greičiau. Jei nemalonūs pojūčiai vargina dažnai ar ilgai, o ypač jei juos lydi kiti simptomai, būtina pasitarti su sveikatos specialistu.