Kodėl per pyktį jaučiate karštį skruostuose

Ar pastebėjote, kad supykus ar susinervinus jūsų skruostai parausta ir pradeda svilti? Tokie fiziniai pojūčiai dažnai lydi stiprias emocines reakcijas ir kartais netgi sukelia nemalonių socialinių situacijų. Šis reiškinys nėra atsitiktinis – mokslininkai jau seniai tyrinėja, kodėl mūsų kūnas taip reaguoja į emocijas, ypač pyktį. Straipsnyje aiškiname, kodėl per pyktį dažnai jaučiame karštį skruostuose, kaip šios reakcijos susijusios su mūsų smegenimis, kraujotaka, bei ką galima daryti, siekiant suvaldyti tokias emocines bei fizines apraiškas.

Kas vyksta mūsų kūne, kai jaučiame pyktį?

Pykčio emocija kyla ne tik galvoje – tai labai stipri psichofiziologinė reakcija, kuri paveikia visą organizmą. Kai patiriame pyktį, mūsų kūno reakciją aktyvina vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) sistema. Ši reakcija svarbi išgyvenimui, nes paruošia mus ginti save arba reaguoti į galimą pavojų.

Žmogaus kūno reakcijos į pyktį

• Padidėja širdies susitraukimų dažnis
• Suaktyvėja kvėpavimas
• Išsiskiria streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis
• Raumenys įsitempia
• Sustiprėja kraujotaka į tam tikras kūno sritis, ypač veidą ir rankas

Kodėl pyktis sukelia paraudimą ir karštį skruostuose?

Remiantis medicinos literature, pykčio metu adrenalinas priverčia kraujagysles, ypač esančias arti odos paviršiaus, išsiplėsti (vazodilatacija). Kadangi skruostų srityje yra daug mažų kraujagyslių, padažnėjęs kraujo pritekėjimas į jas sukelia odos paraudimą ir karščio pojūtį.

Fiziologinės priežastys

• Kraujagyslių išsiplėtimas: Stiprių emocijų metu, tokių kaip pyktis ar gėda, simpatinė nervų sistema siunčia signalus, kurie praplečia veido kraujagysles (ypač skruostuose). Tai lemia stipresnį kraujo tekėjimą ir paraudimą.
• Odos jautrumas: Veido oda ypač jautri hormoniniams pokyčiams ir kraujotakos svyravimams, todėl skruostų srityje reakcijos pastebimos greičiausiai.
• Streso hormonai: Pyktį lydi adrenalino ir kitų streso hormonų išsiskyrimas. Adrenalinas veikia širdį ir kraujagysles, skatina prakaito liaukų aktyvumą (dažnai juntamas ir veido suprakaitavimas).

Emocijų ir veido raudonio sąsajos

Raudonuoti skruostai nėra specifiškai tik pykčiui – tokią reakciją gali sukelti ir stresas, gėda, baimė ar didelis džiaugsmas. Visos šios būsenos aktyvina mūsų autonominę nervų sistemą, tačiau pyktis pasižymi ypatingu intensyvumu, kuris ypač stipriai pasireiškia per karštį skruostuose.

Mitai ir faktai: ar paraudimas reiškia silpnumą?

Dažnai tikima, kad paraudimas arba karščio pojūtis veide reiškia silpnumą ar emocinį nevaldymą. Tai nėra tiesa – ši reakcija susiformavusi evoliuciškai ir yra visiškai natūrali. Iš tikrųjų, tai gali būti net signalas aplinkiniams, kad žmogus stipriai jaučia emociją, todėl verčiau trauktis ar nutraukti provokuojantį elgesį.

Kada tai gali būti problema?

Paprastai karščio pojūtis ir paraudimas praeina kartu su emocija. Tačiau, jei veido paraudimas ar deginantis pojūtis kyla itin dažnai ir trukdo socialiniame gyvenime, verta pasitarti su gydytoju – tam tikrais atvejais tai gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų (pvz., rozacijos, širdies ar kraujagyslių problemų, endokrininės sistemos sutrikimų) simptomas.

Kaip suvaldyti karščio pojūtį per pyktį?

Visiškai išvengti fiziologinių reakcijų nėra lengva, tačiau tam tikros strategijos gali padėti sumažinti tiek patį pyktį, tiek iš jo kylantį diskomfortą.

Efektyvūs būdai valdyti kūno reakcijas

• Lėtas, gilus kvėpavimas. Sulėtinus kvėpavimą, organizmas gauna signalą, kad pavojus atslūgo, sumažėja streso hormonų lygis ir apraminama kraujotaka.
• Fizinė veikla. Pasivaikščiojimas ar trumpas fizinis krūvis leidžia perkelti energiją ir sumažinti įtampą.
• Mintyse suskaičiuoti iki 10 ar 20. Ši paprasta technika padeda „atvėsti galvą“.
• Vengti stimuliuojančių veiksnių. Jei žinoma, kas sukelia pyktį, galite iš anksto pasiruošti arba vengti provokuojančių situacijų.
• Mokytis atpažinti savo emocijas. Kuo anksčiau pastebite kylantį pyktį, tuo lengviau jį kontroliuoti dar neprasidėjus karščio bangai.

Ką daryti, jei karštis ir paraudimas kartojasi dažnai?

Dažnai pasikartojantis ar neadekvatus paraudimas veide gali būti susijęs su kitais sveikatos sutrikimais. Jei kartu jaučiate kitų simptomų (galvos svaigimą, trumpą sąmonės netekimą, nuolatinį nerimą, odos deginimą), rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą. Atminkite, kad ilgalaikis ar stiprus pyktis kenksmingas ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai – jis didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką, silpnina imuninę sistemą.

Išvados: karštis skruostuose – natūrali, bet valdoma reakcija

Jausdami pyktį ir karštį skruostuose, išgyvename instinktyvią organizmo reakciją, kuri padeda pasiruošti galimai grėsmei. Tai – ne silpnumo ženklas, o mūsų išlikimo mechanizmo dalis. Nors šios reakcijos visiškai išvengti sunku, modernios streso ir emocijų valdymo technikos leidžia žymiai švelninti pojūčius ir pagerinti bendrą savijautą. Pastebint dažnesnį ar intensyvesnį paraudimą, visada verta pasitarti su gydytoju, kad atmesti galimas medicinines priežastis ir pasirinkti tinkamus sprendimus kasdieniame gyvenime.