Ar tavo galvos skausmai susiję su mityba?

Galvos skausmas – vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus nusiskundimų, kuris gali stipriai sumažinti darbingumą ir gyvenimo kokybę. Nors dauguma mūsų žino apie streso, nuovargio ar miego stokos įtaką galvos skausmams, vis didesnis dėmesys skiriamas ir mitybos vaidmeniui. Ką rodo naujausi tyrimai – ar iš tiesų maistas gali sukelti ar netgi sumažinti galvos skausmą? Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokie mitybos įpročiai, maisto produktai ir trūkumai dažniausiai susiję su galvos skausmais, bei pateiksime praktiškų patarimų, kaip pagerinti savijautą keičiant mitybą.

Kaip mityba veikia galvos skausmus?

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie maisto produktai ir mitybos įpročiai gali veikti galvos skausmų dažnumą, stiprumą ar trukmę. Ypatingai aiškus ryšys stebimas tarp mitybos ir migrenos – lėtinio, dažnai stipraus galvos skausmo, kuris gali būti lydimas pykinimo ar jautrumo šviesai. Tačiau ir įprasti įtampos tipo galvos skausmai dažnai susiję su tuo, ką valgome bei kaip dažnai tai darome.

Dažniausi mitybos veiksniai, susiję su galvos skausmais

Nereguliarus valgymas ar badavimas

Ilgos pertraukos tarp valgių, praleisti pusryčiai ar griežtos dietos – visa tai gali padidinti galvos skausmo riziką. Kai organizmui trūksta energijos ir sumažėja cukraus kiekis kraujyje, gali būti išprovokuoti tiek migreniniai, tiek įtampos tipo galvos skausmai. Todėl reguliarūs, subalansuoti valgiai yra svarbi prevencijos priemonė.

Tam tikri maisto produktai

Yra žinoma daug specifinių maisto produktų, galinčių išprovokuoti galvos skausmą, ypač sergant migrena. Šie produktai dažniausiai minimi kaip galimi „trigeriai“:

• Fermentuoti sūriai, tokie kaip parmezanas ar čederis (dėl tiramino junginių)
• Šokoladas
• Rūkyti ar perdirbti mėsos gaminiai (turi nitrato ir nitrito junginių)
• Mononatrio glutamatas (MSG), dažnai randamas greitame maiste ir užkandžiuose
• Raudonas vynas ir kai kurie alkoholiniai gėrimai
• Kofeinas iš kavos ar energetinių gėrimų – per didelis ar staiga nutrauktas jo vartojimas

Nors šie produktai nėra „kenksmingi“ visiems, žmonėms, kurie pastebi ryšį tarp jų vartojimo ir galvos skausmų, rekomenduojama riboti ar vengti šių maisto šaltinių.

Skysčių trūkumas (dehidratacija)

Nepakankamas organizmo aprūpinimas skysčiais – viena dažnesnių priežasčių, kodėl kyla galvos skausmas, ypač karštomis dienomis arba aktyviai sportuojant. Dehidratacija gali greitai paskatinti įtampos tipo skausmus ar net migreną, todėl svarbu nuosekliai gerti pakankamai vandens per dieną.

Maistinių medžiagų trūkumai

Kai kurių vitaminų ir mineralų trūkumas, pavyzdžiui, magnio, B grupės vitaminų ar vitamino D, taip pat gali sietis su dažno galvos skausmo epizodais. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad žemas magnio lygis gali prisidėti prie migreninių skausmų, o pakankamas šio mineralo kiekis – juos sumažinti.

Kada maistas tampa pagalba?

Nors kai kurie produktai gali išprovokuoti galvos skausmą, teisingi mitybos sprendimai atvirkščiai – padeda jo išvengti arba sumažinti simptomų stiprumą. Subalansuota, įvairi mityba, gausi šviežių vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir pakankamu kiekiu baltymų, aprūpina organizmą reikiamomis medžiagomis, padedančiomis nervų sistemai efektyviai funkcionuoti.

Lėtai pasisavinami angliavandeniai ir reguliarus valgymas

Sudėtiniai angliavandeniai iš košių, ankštinių ar viso grūdo duonos padeda palaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje, taip sumažinant staigių glikemijos svyravimų – galvos skausmo provokatorių – riziką. Be to, reguliarūs valgiai (kas 3–4 valandas) gali būti efektyvi prevencija.

Stebėkite, kaip reaguoja jūsų organizmas

Svarbu prisiminti, kad kiekvieno žmogaus jautrumas skirtingiems maisto produktams – individualus. Kartais sprendimą padeda rasti maitinimosi dienoraštis, kuriame fiksuojami valgiai ir galvos skausmo epizodai. Tokiu būdu galima atrasti savo asmeninius „trigerius“ ir jų vengti ateityje.

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie mitybą ir galvos skausmus

• Mitų 1: Visiems žmonėms galvos skausmą sukelia tie patys produktai.
  Realybė: Jautrumas individualus – vienas žmogus be problemų gali valgyti šokoladą, kitam jis provokuoja migreną.
• Mitų 2: Dirbtiniai saldikliai, pvz., aspartamas, visada sukelia galvos skausmą.
  Realybė: Šių saldiklių poveikis nėra universalus – kai kurie žmonės reaguoja jautriai, bet, didžiajai daliai, poveikio nepasireiškia.
• Mitų 3: Gerti kavą visada blogai, jei kamuojama galvos skausmo.
  Realybė: Nedideli kiekiai kofeino kai kuriems žmonėms netgi gali sumažinti migrenos intensyvumą ar padėti skausmui atslūgti. Vis dėlto svarbu nevartoti pernelyg daug ir vengti staigių ciklų „gerti–negerti“.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų galvos skausmai susiję su gyvenimo būdo ir mitybos klaidomis, būtina įvertinti ir rimtesnes priežastis. Jei galvos skausmai kartojasi daugiau nei kartą per savaitę, tampa stiprūs, atsiranda nauji simptomai (regėjimo pokyčiai, raumenų silpnumas, karščiavimas), būtina nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Kartais galvos skausmas gali būti rimtos ligos ženklas, todėl profesionali konsultacija padės išvengti komplikacijų.

Praktiniai patarimai galvos skausmo prevencijai per mitybą

• Valgykite reguliariai, stenkitės nepraleisti pusryčių ir venkite ilgų tarpų tarp valgymų.
• Vartokite pakankamai vandens – dažnai, net nesijaučiant troškuliui.
• Stebėkite, ar tam tikri produktai provokuoja skausmą – rašykite maisto dienoraštį.
• Stenkitės riboti alkoholio, ypač raudono vyno, ir stipriai perdirbtų gaminių vartojimą.
• Pasirūpinkite įvairia mityba, kad netrūktų pagrindinių vitaminų ir mineralų.
• Nesirinkite griežtų dietų be medicinos priežiūros.

Išvada

Galvos skausmai – dažnas, tačiau dažnai per mažai įvertinamas simptomas, kurio šaknys neretai slypi kasdieniame gyvenime ir mitybos įpročiuose. Atkreipus dėmesį į reguliarų valgymą, pakankamą skysčių vartojimą ir individualių maisto produktų poveikį, daugeliu atvejų galima sumažinti skausmų dažnumą ar intensyvumą. Svarbiausia – stebėti savo organizmo signalus, o kilus abejonėms dėl sveikatos, pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu.