Kaip emocijos veikia virškinimą?

Ar kada nors pastebėjote, kad jautrių situacijų metu, pvz., prieš svarbų pokalbį ar egzaminą, pilve atsiranda keistas „drugelių“ jausmas? O gal stresas sukelia pykinimą ar diskomfortą skrandyje? Tai nereiškia, kad jūsų kūnui kažkas negerai – tai natūralus ryšys tarp jūsų emocijų ir virškinimo sistemos. Mokslininkai vis aktyviau tiria šį dvipusį ryšį, vadinamą „žarnyno-smegenų ašimi“. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip emocijos veikia mūsų virškinimą, kokie procesai vyksta organizme ir kokius veiksmus galima atlikti, kad padėtumėte sau jaustis geriau net patiriant nerimą ar stresą.

Kas yra žarnyno-smegenų ašis?

Žarnyno-smegenų ašis (angl. gut-brain axis) – tai dvikryptė komunikacijos sistema tarp centrinės nervų sistemos (smegenų ir nugaros smegenų) ir virškinimo trakto. Šiai ašiai priklauso ir autonominė nervų sistema, ir sudėtinga hormoninė bei imuninė reguliacija. Virškinimo sistema ne veltui vadinama antrąja mūsų smegenimis – joje yra milijonai nervų ląstelių (enterinė nervų sistema), kurios aktyviai bendrauja su smegenimis.

Informacija keliauja iš smegenų į žarnyną ir atvirkščiai – hormonų, neurotransmiterių, net bakterijų žinutėmis. Todėl mūsų emocinė būsena gali turėti tiesioginės įtakos virškinimo procesams, o virškinimo sveikata – nuotaikai ir bendrai savijautai.

Kaip emocijos veikia virškinimo sistemą?

Stresas ir virškinimas

Stresas, pyktis, baimė ar nerimas aktyvina „kovok arba bėk“ atsaką (angl. fight or flight), kurio metu simpatinė nervų sistema pasiruošia veiksmui. Šio proceso metu kraujas nukreipiamas į raumenis, didėja širdies ritmas, o virškinimo procesai slopinami – visa energija skiriama būtent išgyvenimui, o ne maisto apdorojimui.

• Sulėtėjęs maisto judėjimas žarnyne gali sukelti užkietėjimą.
• Padidėjęs virškinimo trakto jautrumas priveda prie tokių simptomų kaip pykinimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas.
• Išsiskiria daugiau rūgščių skrandyje – tai gali paskatinti rėmenį ar opų susidarymą.

Lėtinis, užsitęsęs stresas ilgainiui ne tik blogina virškinimo funkcijas, bet ir silpnina žarnyno barjerinę funkciją, gali išbalansuoti mikrobiotą ir net padidinti žarnyno ligų riziką.

Nerimas, depresija ir virškinimo sutrikimai

Nerimo ir depresijos sutrikimai dažnai lydi dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) ar kitas funkcines virškinimo problemas. Tyrimai rodo, kad net apie 50–90% DŽS sergančių asmenų patiria emocinių sunkumų.

• Nerimo metu padidėja žarnos motorika – pasireiškia viduriavimas ar skausmingi spazmai.
• Depresijos atveju gali sulėtėti žarnos veikla – dažnėja vidurių užkietėjimas.
• Emociniai svyravimai gali pakoreguoti žarnyno mikrobiomos sudėtį, o netaisyklinga mikrobioma siejama su nuotaikos sutrikimais.

Kodėl mūsų emocijos „gyvena“ žarnyne?

Serotonino gamyba žarnyne

Net 90–95% viso kūno serotonino – vadinamo „laimės hormonu“, gaminama žarnyne, o ne smegenyse. Serotoninas reguliuoja ne tik mūsų emocijas, bet ir žarnyno motoriką, sekreciją. Todėl išbalansuota arba sutrikusi serotonino apytaka paveikia tiek nuotaiką, tiek virškinimo funkcijas.

Mikrobioma – žarnyno bakterijos ir emocijos

Žmogaus žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, kurios dalyvauja virškinime, imuniteto veikloje ir net reguliuoja emocinę būklę. Tai įrodyta vis daugiau tyrimų: tam tikros bakterijų rūšys gali sintezuoti neurotransmiterius, paveikti uždegiminius procesus, reaguoti į stresą ar poilsį.

Nerimo, streso ar depresijos metu mūsų mikrobioma dažnai praranda įvairovę. Dėl to žarnynas tampa ir jautresnis, ir silpnesnis – pradeda dažniau varginti virškinimo bėdos.

Dažniausi virškinimo sutrikimai dėl emocijų

• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – dažniausia funkcinė žarnyno liga, kurią stipriai veikia emocinė būsena.
• Funkcinė dispepsija – viršutinės pilvo dalies skausmas, refliuksas, sunkumas skrandyje, pasunkėjantis emocinio streso metu.
• Rėmuo ir refliuksas – rūgštingumo šuoliai dažnesni nerimo ar įtampos momentais.
• Pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėjimas – simptomai, kurie itin dažnai susiję su emociniais išgyvenimais.

Kaip pagerinti virškinimą valdant emocijas?

Streso valdymas

Tyrimai rodo, kad psichologinės priemonės gali veiksmingai mažinti virškinimo problemų simptomus. Pasistenkite reguliariai užsiimti užsiėmimais, kurie padeda atsipalaiduoti:

• Meditacija, gilus kvėpavimas, joga ar progresyvus raumenų atpalaidavimas.
• Fizinis aktyvumas – net paprastas pasivaikščiojimas pagerina nuotaiką ir virškinimo motilitą.
• Konsultacijos su psichologu ar psichoterapija, jei emociniai sunkumai trukdo kasdieniam gyvenimui.

Mityba ir žarnyno sveikata

Subalansuota, skaidulų turtinga mityba, probiotikai ir prebiotikai stiprina žarnyno mikrobiotą, padeda atstatyti natūralią žarnyno ir emocinę pusiausvyrą. Venkite gausaus alkoholio, kofeino, stipriai apdoroto maisto, kurie dirgina žarnyną.

Miego svarba

Miegas reikalingas ne tik emociniam balansui, bet ir žarnyno atkūrimui. Miego stoka siejama tiek su padidėjusiu stresu, tiek su sunkesniais virškinimo simptomais.

Dažniausi mitai apie emocijas ir virškinimą

• Mitas: „Pilvo skausmas – tik fizinė problema.“
  Tiesa: Dažnai pilvo simptomai kyla būtent dėl emocinių ar psichologinių priežasčių.
• Mitas: „Tik labai stiprus stresas veikia virškinimą.“
  Tiesa: Net silpnesnis, bet užsitęsęs nerimas ar liūdesys ilgainiui trikdo žarnyno veiklą.
• Mitas: „Emociniai vaistai nenaudingi virškinimui.“
  Tiesa: Antidepresantai ir psichoterapija dažnai pagerina dirgliosios žarnos ar kitų virškinimo ligų eigą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors nervinė įtampa ir kasdieniai rūpesčiai – dažna trumpalaikių virškinimo bėdų priežastis, kai kurie simptomai reikalauja dėmesio:

• Netikėti, labai stiprūs ar užsitęsę pilvo skausmai.
• Kraujas išmatose, staigus svorio kritimas.
• Pastovus vėmimas, aukšta temperatūra.

Tokiais atvejais būtina išsitirti, ar nėra rimtesnės ligos, nes emocijos ir stresas gali paslėpti tikras organines patologijas.

Santrauka

Emocijos ir virškinimas – neatskiriama visumos dalis. Žarnyno-smegenų ašis užtikrina dvipusį ryšį: mūsų mintys ir jausmai gali tiesiogiai paveikti virškinimo organų darbą ir atvirkščiai. Rūpindamiesi emocine sveikata, pasirūpiname ir žarnyno veikla. Laiku pastebėti ženklai, dėmesys psichologinei savijautai bei mityba – svarbiausi žingsniai siekiant harmonijos kūne ir mintyse.