Greitas kvėpavimas (Tachipnėja): Priežastys ir gydymas

Greitas kvėpavimas, dar vadinamas tachipneja, apibūdinamas kaip nenormaliai greitas ir dažnai paviršutiniškas kvėpavimas. Greitas kvėpavimas gali turėti priežasčių, kurios nėra susijusios su liga. Pavyzdžiai apima fizinį aktyvumą, nerimą, stresą, pyktį ar meilę.

Tachipneja apibrėžiama kaip padidėjęs kvėpavimo dažnis arba, paprasčiau tariant, greitesnis nei įprasta kvėpavimas. Normalus kvėpavimo dažnis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir veiklos, tačiau suaugusiam ramybės būsenoje jis svyruoja nuo 12 iki 20 kvėpavimų per minutę. Priešingai, terminas hiperkapnija nurodo greitą gilius kvėpavimus, o tachipneja – greitus, paviršutiniškus kvėpavimus. Pažvelkime į galimas tachipnejos priežastis ir sveikatos būkles, kuriose ji gali pasireikšti.

Kas sukelia greitą kvėpavimą?

Greitas kvėpavimas arba tachipnejos priežastys gali būti įvairios medicininės būklės, tokios kaip:

• Astma
• Kraujo krešulys plaučių arterijoje
• Uždusimas
• Chorinė obstrukcinė plaučių liga (COPD) ir kitos lėtinės plaučių ligos
• Širdies nepakankamumas
• Mažiausių plaučių oro takų infekcija vaikams (bronchiolitas)
• Pneumonija ar kita plaučių infekcija
• Laikinas naujagimių tachipneja
• Nerimas ir panika
• Kitos rimtos plaučių ligos

Kokie yra greito kvėpavimo simptomai?

• Dusulys arba jausmas, kad sunku kvėpuoti net ramybės būsenoje
• Kvėpavimo dažnis greitesnis nei įprasta (paprastai daugiau nei 20 kvėpavimų per minutę suaugusiesiems)
• Paviršutiniškas kvėpavimas, kai krūtinės judesiai labiau pastebimi nei pilvo judesiai
• Jausmas, kad negalite gauti pakankamai oro
• Nosies sparnų plečiamasis kvėpavimo metu
• Prausimosi ar drėgna oda
• Krūtinės skausmas arba diskomfortas
• Švokštimas arba triukšmingas kvėpavimas
• Mėlynas atspalvis lūpose ar nagų galiukuose, rodantis deguonies trūkumą
• Galvos svaigimas ar silpnumas
• Nerimas arba panika
• Greitas širdies plakimas

Kaip diagnozuojama tachipneja?

Tachipnejos diagnozė priklausys nuo asmens amžiaus, kitų medicininių būklių, vartojamų vaistų ir kitų simptomų, tačiau gali apimti:

• Oksimetrija: „klipas” gali būti uždedamas ant piršto, kad būtų įvertintas deguonies kiekis kraujyje.
• Arterinių kraujo dujų (ABG) tyrimas: kraujo dujų tyrimai matuoja deguonies lygį, anglies dioksido kiekį ir kraujo pH. pH gali būti naudingas vertinant medžiagų apykaitos sutrikimus.
• Krūtinės rentgenograma: krūtinės rentgenograma gali greitai nustatyti kai kurias tachipnejos priežastis, tokias kaip subliūkštanti plaučių.
• Kompiuterinė krūtinės tomografija (KT): krūtinės kompiuterinė tomografija gali būti atliekama siekiant ištirti plaučių ligas ar navikus.
• Plaučių funkcijos testai: plaučių funkcijos testai yra labai naudingi ieškant tokių būklių kaip COPD ir astma.
• Gliukozė: kraujo cukrus dažnai tiriamas, kad būtų pašalinta (arba patvirtinta) diabetinė ketoacidozė.
• Elektrolitai: natrio ir kalio lygiai padeda įvertinti kai kurias tachipnejos priežastis.
• Hemoglobinas: visiškas kraujo tyrimas ir hemoglobinas gali būti atliekami siekiant ieškoti anemijos ir infekcijų požymių.
• Elektrokardiograma (EKG): elektrokardiograma gali ieškoti širdies priepuolio ar nenormalių širdies ritmų požymių.
• VQ skenavimas: VQ skenavimas dažnai atliekamas, jei yra galimybė dėl plaučių embolijos.
• Galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT): jei akivaizdi tachipnejos priežastis nerandama, galvos MRT gali padėti pašalinti smegenų anomalijas (tokias kaip navikai) kaip priežastį.
• Toksikologinis tyrimas: yra daug vaistų, tiek receptinių, tiek nereceptinių, kurie gali sukelti tachipneją. Toksikologinis tyrimas dažnai atliekamas ekstremaliose situacijose, jei tachipnejos priežastis nežinoma.

Kokie gydymo būdai yra prieinami greitam kvėpavimui?

Gydymo galimybės priklauso nuo tikslios kvėpavimo problemų priežasties.

Plaučių infekcijos

• Efektyvūs gydymo būdai greitam, paviršutiniškam kvėpavimui, kurį sukelia infekcija, apima inhaliatorių, kuris atveria kvėpavimo takus, pavyzdžiui, albuterolį, ir antibiotikus, padedančius išvalyti infekciją.
• Tačiau antibiotikai nepadeda kai kurioms infekcijoms. Tokiais atvejais kvėpavimo ligų gydymas atveria kvėpavimo takus, o infekcija praeina savaime.

Lėtinės būklės

• Lėtinės ligos, įskaitant astmą ir COPD, neišnyksta. Tačiau gydymo pagalba galima sumažinti greitą ir paviršutinišką kvėpavimą. Gydymas šioms būklėms gali apimti receptinius vaistus, inhaliatorius ir deguonies balionus ekstremaliais atvejais.
• ACD yra rimta diabeto komplikacija ir taip pat laikoma medicinine avarija. Hiperventiliacija dėl diabeto reikalauja deguonies terapijos ir elektrolitų.

Nerimo sutrikimai:

Jei greitas, paviršutiniškas kvėpavimas yra nerimo priepuolio simptomas, jūsų gydytojas greičiausiai rekomenduos derinį su nerimo vaistais. Šie vaistai gali apimti: Jei vis dar kvėpuojate greitai ir aukščiau išvardyti gydymo būdai nepadeda, jūsų gydytojas gali skirti beta blokatorių vaistus, kad ištaisyti kvėpavimą, pavyzdžiui, acebutololį, atenololį ar bisoprololį. Šie vaistai gydo greitą, paviršutinišką kvėpavimą neutralizuodami adrenalino, streso hormono, kuris didina širdies ritmą ir kvėpavimą, poveikį. Naujagimiai su TTN gydomi deguonimi. Tai reikalauja kvėpavimo aparato naudojimo.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl greito kvėpavimo?

Skubiai kreipkitės į medicinos pagalbą, jei:

• Pirmą kartą patiriate greitą kvėpavimą
• Turite mėlyną arba pilką odą, nagus, lūpas ar akių sritį
• Jaučiate krūtinės skausmą
• Pasireiškia karščiavimas arba kosulys su skrepliais
• Pastebite, kad simptomai blogėja

Ar yra namų gydymo priemonių greitam kvėpavimui?

Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas neturėtų būti gydomas namuose ir paprastai laikomas medicinine avarija. Jei turite astmą arba lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, naudokite inhaliatorius, kaip nurodė jūsų gydytojas. Vis dėlto gali prireikti nedelsiant pasitikrinti pas sveikatos priežiūros specialistą. Jūsų gydytojas paaiškins, kada svarbu vykti į skubią pagalbą.