Pilno kraujo tyrimo (CBC) normalios ir pakitusios reikšmės

Bendras kraujo tyrimas, dažnai vadinamas BKT, – tai paprastas ir dažnai atliekamas tyrimas, suteikiantis svarbios informacijos apie pagrindines kraujo ląsteles: eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) ir trombocitus. Toks tyrimas padeda aptikti įvairias sveikatos būkles – nuo infekcijų iki užsitęsusio kraujavimo priežasčių.

Tyrimo paskirtis

Bendras kraujo tyrimas parodo, kiek pagrindinių kraujo ląstelių gamina kaulų čiulpai ir jų išleidžiama į kraujotaką. Analizė leidžia gydytojams greitai įvertinti bendrą sveikatos būklę ir anksti pastebėti galimas ligas.

• Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai): Jie atsakingi už deguonies pernešimą iš plaučių į visus kūno audinius. Eritrocitai turi hemoglobiną – baltymą, kuris susieja deguonį ir išnešioja jį po organizmą.
• Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai): Šios ląstelės veikia kaip imuninės sistemos gynėjai. Leukocitai atpažįsta ir naikina įvairius infekcijų sukėlėjus – bakterijas, virusus bei netipines ląsteles, tokias kaip vėžinės.
• Trombocitai: Trombocitai atsakingi už kraujo krešėjimą ir padeda stabdyti kraujavimą. Jie lemia, kaip greitai susidaro šašas, pavyzdžiui, įsipjovus.

Ką rodo bendras kraujo tyrimas

BKT ne tik nustato šių ląstelių kiekį, bet ir pateikia papildomų svarbių rodiklių. Tai leidžia tiksliau įvertinti kraujo ląstelių formą, dydį ir funkcionalumą.

Eritrocitų rodikliai

• Eritrocitų skaičius: Vyrų kraujyje paprastai būna 4,7–6,1 mln./mkl eritrocitų, moterų – 4,2–5,4 mln./mkl.
• Hemoglobinas: Vidutinės vertės vyrams – 13,8–17,2 g/dl, moterims – 12,1–15,1 g/dl.
• Hematokritas: Nustato, kokia dalis kraujo tūrio yra užpildyta eritrocitais. Vyrams norma – 40,7–50,3 proc., moterims – 36,1–44,3 proc.
• MCV (vidutinis eritrocito tūris): 80–95 fL
• MCH (vidutinis hemoglobino kiekis ląstelėje): 27–31 pg/ląstelėje
• MCHC (hemoglobino koncentracija eritrocite): 32–36 g/dl
• RDW (eritrocitų pasiskirstymo plotis): 12–15 proc.

Leukocitų rodikliai

• Bendras leukocitų kiekis: Įprastai siekia 4 500–10 000 ląstelių/mkl.
• Diferencinė leukograma: Nustato skirtingų baltųjų kraujo kūnelių procentinę sudėtį: granulocitai (neutrofilai, eozinofilai, bazofilai) ir limfocitai. Kiekvienos pogrupio vertės padeda atskleisti uždegimus ar imuninės sistemos sutrikimus.

Trombocitų rodikliai

• Trombocitų kiekis: Normalus skaičius suaugusio žmogaus kraujyje – 150 000–400 000/mkl.

Nors BKT leidžia nustatyti trombocitų kiekį, jų funkcinį aktyvumą reikėtų vertinti papildomai – net esant normaliam trombocitų kiekiui, kai kurie žmonės gali būti linkę į kraujavimus ar sutrikusį krešėjimą.

Kaip vertinami tyrimo rezultatai

BKT duomenys leidžia gydytojams įžvelgti įvairias organizmo problemas ir stebėti gydymo eigą. Pavyzdžiui, gydant onkologines ligas, bendras kraujo tyrimas dažnai atliekamas ir diagnozės metu, ir taikant chemoterapiją. Tokie gydymo būdai dažnai veikia ne tik piktybines, bet ir greitai besidauginančias sveikas kraujo ląsteles, todėl gali išsivystyti kaulų čiulpų slopinimas.

• Mažas eritrocitų kiekis (anemija): Gali atsirasti tiek dėl chemoterapijos, tiek po chirurginių intervencijų ar dėl sumažėjusios raudonųjų kraujo kūnelių gamybos kaulų čiulpuose.
• Mažas neutrofilų kiekis (neutropenija): Dažniausiai pasitaiko chemoterapijos metu. Tuomet organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms, nes neutrofilai yra svarbiausia apsauga nuo bakterijų.
• Mažas trombocitų kiekis (trombocitopenija): Tai būklė, kai kraujavimas gali būti intensyvesnis, nes kraujas prasčiau kreša. Priežastimi gali tapti tiek gydymas, tiek kraujo netekimas per operacijas.

Bendrasis kraujo tyrimas – svarbus diagnostikos įrankis, padedantis atpažinti ligas ir sekti gydymo eigą. Išsamūs ląstelių skaičiaus bei jų rodiklių rezultatai suteikia gydytojui vertingos informacijos apie Jūsų sveikatos būklę ir padeda priimti geriausius sprendimus.