7 mažo DTL (gerojo) cholesterolio lygio priežastys

Žemas didelio tankio lipoproteinų (DTL, dar vadinamų „geruoju cholesteroliu“) kiekis kraujyje didina širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką, ypač jei blogojo cholesterolio (MTL) lygis taip pat per didelis. Pokyčiai gyvenimo būde, tokie kaip subalansuota mityba ar aktyvesnis judėjimas, gali padėti natūraliai padidinti DTL kiekį ir apsaugoti sveikatą.

Kas lemia sumažėjusį DTL cholesterolio kiekį?

Pernelyg didelis svoris

Antsvoris ir nutukimas dažnai skatina trigliceridų – riebalų tipo medžiagų – kiekio padidėjimą kraujyje. Padidėjus trigliceridams, DTL cholesterolis kinta, greičiau išskaidomas, todėl jo sumažėja. Net ir mažas svorio sumažinimas (apie 5 % kūno masės) gali būti pirmas žingsnis norint jį reguliuoti. Ilgesniam laikui rekomenduojama siekti maždaug 15 % svorio sumažinimo ir palaikyti naują kūno svorį, tačiau optimali suma skiriasi kiekvienam asmeniui. Norintieji sveikai sulieknėti turėtų konsultuotis su specialistais – gydytoju ar mitybos treneriu.

Mitybos įpročiai

Daug rafinuotų angliavandenių (balta duona, saldumynai), keptas maistas, perdirbti produktai, raudona mėsa ir riebi pieno produkcija – visa tai gali mažinti gerojo cholesterolio kiekį, nes skatindami trigliceridų gamybą, veikia nepalankiai. Norint gerinti DTL lygį, verta riboti šių produktų vartojimą ir į mitybą dažniau įtraukti neskaldytus grūdus, augalinės kilmės aliejus ir produktus, kuriuose gausu mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų.

Fizinis aktyvumas

Per mažas judėjimas lemia riebalų sankaupų arterijose (aterosklerozės) susidarymą. Tuo tarpu reguliarūs fiziniai pratimai pagerina DTL cholesterolio gebėjimą surinkti nereikalingus riebalus iš kraujagyslių ir nugabenti juos į kepenis tolimesniam pašalinimui iš organizmo. Ypač naudingo poveikio turi aerobiniai pratimai, pavyzdžiui, plaukimas, važiavimas dviračiu ar greitas ėjimas. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes aktyvios aerobinės veiklos per savaitę. Galima derinti abi rūšis – šokiai, aktyvus bėgimas, intensyvus plaukimas ar sparčios treniruotės teigiamai paveiks DTL kiekį.

Rūkymas

Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos mažina DTL cholesterolio kiekį, tačiau šio poveikio mechanizmai nėra visiškai aiškūs. Tyrimais nustatyta, jog rūkymas koreguoja baltymus ir lipidus, dalyvaujančius DTL gamyboje bei keičia kepenų funkciją, kuri svarbi cholesterolio ir trigliceridų apykaitai. Mesti rūkyti nėra lengva, bet naudinga – atsisakius cigarečių DTL kiekis dažniausiai ima didėti.

Nekontroliuojamas diabetas

Mažas DTL cholesterolio kiekis siejamas su didesne 2 tipo diabeto rizika. Ypač svarbią įtaką čia turi insulino atsparumas, dažnas ne tik mažo DTL lygio, bet ir paties diabeto atveju. Tyrimai rodo, kad apolipoproteinas A1 (ApoA1), reikalingas DTL sintezei, dalyvauja ne tik cholesterolio, bet ir gliukozės apykaitoje bei gali būti susijęs su inkstų ligomis. Šiuo metu netgi svarstoma apie gydymą, kuris remiasi ApoA1 lygių reguliavimu. Svarbiausia – siekti tinkamos cukrinio diabeto kontrolės, todėl būtina nuolat tartis su gydytoju dėl tinkamos mitybos, fizinio aktyvumo ir vaistų derinimo.

Metabolinio sindromo požymiai

Žemas DTL lygis yra vienas iš penkių kriterijų, naudojamų metaboliniam sindromui diagnozuoti. Jei nustatomi bent trys šie požymiai, didėja širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto bei inkstų ligų rizika:

• Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje
• Padidėję trigliceridai
• Aukštas kraujospūdis
• Padidėjęs liemens apimtis
• Mažas DTL cholesterolis

Vaistai ir jų įtaka

Tam tikros gydymo priemonės, įskaitant kai kuriuos širdies ligoms gydyti skirtus preparatus ar hormoninius vaistus, gali sumažinti DTL lygį. Tarp jų – beta adrenoblokatoriai (naudojami širdies ritmo ar krūtinės anginos atvejais), tiazidiniai diuretikai (vandens tabletės, skirtos kraujospūdžiui mažinti), vyriški lytiniai hormonai androgenai (ypač testosteronas), progesteronas (dažnai vartojamas kontracepcijoje), o taip pat anaboliniai steroidai.

Jeigu vartojate paskirtus vaistus, niekada nekeiskite dozės ir nenutraukite vartojimo nepasitarę su gydytoju.

Paveldimumas ir genetika

Kai kuriems žmonėms labai mažą DTL lygį lemia paveldimi pokyčiai. Retos paveldimos ligos, pavyzdžiui, Tangier liga ar paveldimas hipoalfalipoproteinemijos sindromas, susiję su specifinių genų (ABCA1, APOA1, LCAT) sutrikimais ir lemia itin žemą DTL cholesterolio kiekį.

Kaip žinoti savo DTL lygį?

Cholesterolio kiekis nustatomas ištyrus kraują, atliekant lipidų profilį. Matavimai pateikiami miligramais decilitre (mg/dL). Optimalios vertės priklauso nuo amžiaus ir lyties:

• Vaikams iki 19 metų: daugiau nei 45 mg/dL
• Vyrams nuo 20 metų: daugiau nei 40 mg/dL
• Moterims nuo 20 metų: daugiau nei 50 mg/dL

Kai rodikliai mažesni už nustatytas ribas, nustatoma DTL cholesterolio stoka. DTL vertės yra tik viena bendro sveikatos vaizdo dalis, tačiau leidžia įvertinti riziką ir numatyti pokyčius, pavyzdžiui, mitybos korekciją ar rūkymo atsisakymą. Neretai skiriami vaistai, tokie kaip statinai, mažinantys blogojo cholesterolio lygį.

Vertinant širdies ligų grėsmę, svarbūs keli veiksniai: asmens amžius, lytis, paveldimumas, kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus rodikliai bei gyvenimo būdas. Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia laiku pastebėti nukrypimus ir imtis prevencinių veiksmų.

Ką verta prisiminti?

• DTL cholesterolis laikomas „geruoju“ – jis šalina riebalus iš arterijų.
• Aukštesnis DTL lygis yra naudingas širdies sveikatai.
• Normos suaugusiems vyrams – nuo 40 mg/dL, moterims – nuo 50 mg/dL.
• Mažas DTL žadina poreikį keisti gyvenimo būdą: daugiau judėti, sveikai maitintis, mesti rūkyti, reguliuoti svorį.
• Gydytojas patars, kaip dažnai reikėtų tirti cholesterolį ir ką reiškia rezultatų pokyčiai.