Gyvenimas su gastroezofaginio refliukso liga

Nors gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali būti ilgalaikė ir kartais varginanti, ji nebūtinai turi trikdyti jūsų kasdienį gyvenimą. Protingai prižiūrėdami savo būklę ir siekdami gerų rezultatų, galite mėgautis pilnavertišku gyvenimu net turėdami GERL.

Kasdieniai pokyčiai padeda suvaldyti GERL

Siekiant geriau kontroliuoti refliuksą, praverčia kompleksinis požiūris: svarbiausia yra ne vienas pakeitimas, o kelių įpročių derinys. Maži pokyčiai gyvenimo būde gali sumažinti nemalonius simptomus ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.

Nuolatinis rėmuo, skausmas prie krūtinkaulio, rūgštaus turinio grįžimas iš skrandžio, pykinimas, rijimo sunkumai ar net užkimimas – tai dažni GERL požymiai. Jeigu šie simptomai būna dažni ar sunkūs, labai svarbu laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Savarankiškas gydymas nėra rekomenduojamas, nes neprižiūrima GERL gali išprovokuoti rimtų sveikatos sutrikimų.

Mažas valgymo kiekis – didelis pokytis

Vienas paprasčiausių būdų pristabdyti refliuksą – valgyti mažesnes porcijas. Pilnas skrandis sukelia daugiau spaudimo vožtuvui tarp stemplės ir skrandžio: dėl to rūgštis paprasčiau kyla aukštyn. Tyrimai rodo, kad didelės kalorijų porcijos ir apsunkęs pilvas skatina rūgštingumą paūmėjimus.

Norėdami išvengti perteklinio spaudimo skrandyje, paskirstykite paros maistą į penkis ar šešis mažus valgymus. Tai leidžia palaikyti normalią virškinimo veiklą ir padeda sumažinti simptomų dažnį bei intensyvumą.

Šiek tiek lėčiau – žymiai geriau

Maitinimosi tempas svarbus. Neskubėkite: skrandis smegenims siunčia signalą apie sotumą, tačiau šis jausmas vėluoja apie 10–15 minučių. Valgant labai greitai, galite persivalgyti nespėję pajusti, kad jau užtenka. Lėtesnis tempas padeda išvengti perteklinio maisto kiekio ir sumažina refliukso pavojų.

• Valgykite prie stalo, ne bėgdami ir ne prieš ekraną.
• Po kiekvieno kąsnio nuleiskite stalo įrankį ir pagalvokite, ar dar esate alkani.
• Bendraukite su šeima ar draugais, leiskite laiką kalbantis – tai natūraliai lėtina valgymą.
• Norėdami tikrai sumažinti tempą, pabandykite valgyti nedominuojančia ranka.

Laikas tarp paskutinio valgymo ir miego – būtinas

Viena dažnų klaidų – vėlyvi užkandžiai. Po valgymo atsigulus, skrandžio turinys lengviau spaudžia į skrandžio vožtuvą, ypač jei valgėte sočiai. Stenkitės pavalgyti bent prieš dvi valandas iki einant miegoti, o jei simptomai labai stiprūs – dar anksčiau.

Miego padėtis – mažiau rėmens naktį

Kai galva yra aukščiau už pilvą, sunkiau rūgštims pakilti aukštyn į stemplę. Tam galima naudoti papildomą pagalvę arba specialią pleišto formos pagalvę, taip pat pakelti lovos atkaltę keliomis plytomis ar blokeliais. Net trumpam poguliui verta pasirinkti ne lovą, o krėslą, jei dažnai kamuoja rėmuo.

Kokie produktai gali sukelti simptomus?

Tikriausiai jau pastebėjote, kokie valgiai ar gėrimai dažniausiai kelia rėmenį – kepinti ar aštrūs patiekalai, rūgštūs vaisiai, kava ar sultys dažnai stiprina dirginimą. Dalį problemų sukelia ir alkoholis – jis atpalaiduoja stemplės vožtuvą ir padidina skrandžio rūgštingumą.

Jei sunku suprasti, kas tiksliai išprovokuoja jūsų simptomus, veskite mitybos ir pojūčių dienoraštį. Įvertinkite savo savijautą po kiekvieno valgio skalėje nuo 1 (beveik nejaučiamas rėmuo) iki 10 (labai stiprus, trukdantis gyventi rėmuo). Tokiu būdu greičiau atrasite asmeniškai netinkančius produktus ir galėsite jų atsisakyti.

Vaistai: kada verta naudoti?

Greitam palengvėjimui padeda antacidiniai vaistai, tačiau jų nereikėtų vartoti nuolat – per didelis kiekis gali sukelti šalutinių reiškinių, tokių kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar pilvo spazmai. Kai kurie šių preparatų neigiamai veikia tam tikrus medikamentus, todėl apie visus naudojamus vaistus būtina informuoti savo gydytoją.

Ilgalaikiam gydymui gali būti skiriami kiti preparatai, pvz., H2 receptorių blokatoriai ar protonų siurblio inhibitoriai, tačiau jų vartojimą turite aptarti su gydytoju, kad išvengtumėte nereikalingų rizikų ir galimų komplikacijų.

Ką vilkėti ir kokių įpročių vengti?

Prigludę, spaudžiantys drabužiai ar diržai apsunkina simptomus – jie didina spaudimą skrandyje ir skatina refliuksą. Verčiau rinkitės laisvus rūbus ar petnešas vietoj diržų.

Stresas didina jautrumą diskomfortui

Nors stresas nėra GERL priežastis, jis paaštrina daugelį simptomų. Kuo labiau nerimaujate ar patiriate įtampą, tuo dažniau pastebite nemalonius pojūčius. Atsipalaidavimas, gilus kvėpavimas, meditacija ar progresyvus raumenų atpalaidavimas padeda slopinti šį ratą ir greičiau išsilaisvinti iš diskomforto.

• Susikoncentruokite į kvėpavimą, atpalaiduokite įsitempusius raumenis.
• Reguliari atsipalaidavimo veikla mažina streso lygį ir gali tapti prevencine priemone.

Rūkymas – vienas blogiausių įpročių turint GERL

Cigaretės itin dirgina stemplę, stiprina uždegiminius procesus ir padidina rūgšties gamybą. Rūkymas taip pat lėtina virškinimą ir mažina seilių išsiskyrimą, kurių reikia neutralizuoti skrandžio rūgštį. Dėl visų šių priežasčių mesti rūkyti yra viena svarbiausių priemonių, jei siekiate sumažinti GERL simptomus.

Pagrindiniai žingsniai gyvenant su GERL

Norint pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti ilgalaikę riziką, būtina bendradarbiauti su gydytoju. Pasitelkę suderintą gydymą, individualiai pritaikytą mitybą, išmokę vengti provokuojančių veiksnių, reguliariai ilsėdamiesi ir valdydami stresą, galite žymiai palengvinti simptomus ir išvengti komplikacijų. Neapleiskite šios ligos ir pasinaudokite visais įmanomais būdais gyventi geriau su GERL.