Kodėl mes senstame?

Senėjimo procesą tyrinėjanti gerontologija per pastaruosius dešimtmečius išgyveno didžiulę pažangą. Anksčiau mokslininkai tikėjosi rasti vieną universalią teoriją, paaiškinančią žmogaus senėjimą, tačiau šiandien aišku, kad tai yra sudėtinga sąveika tarp genetikos, biochemijos, žmogaus fiziologijos ir elgesio. Dėl šios priežasties egzistuoja gausybė teorijų, bandančių paaiškinti, kodėl mes senstame.

Senėjimo teorijų įvairovė

Šiuo metu senėjimą aiškina dvi pagrindinės teorijų kryptys: programuoto senėjimo teorijos ir klaidų teorijos. Abi šios kryptys siūlo skirtingus paaiškinimus, kaip ir kodėl organizmas keičiasi bėgant metams.

Programuoto senėjimo teorijos

Programuoto senėjimo idėja teigia, kad žmogaus organizmas natūraliai turi biologinį „laiką“ ir senėjimas užkoduotas mūsų genetikoje. Pagal šį požiūrį, senėjimas yra nulemtas natūralių procesų ir neišvengiamas iš pat pradžių.

• Programuoto ilgaamžiškumo teorija teigia, kad specifiniai genai per gyvenimą aktyvuojasi ir nustoja veikti, lemdami senėjimą.
• Endokrininė teorija akcentuoja nuolatinius hormonų pokyčius, kurie daro didelę įtaką organizmo senėjimo procesui.
• Imunologinė teorija remiasi mintimi, kad žmogaus imuninė sistema yra užprogramuota silpnėti bėgant metams, todėl senstant tampame imlesni ligoms.

Klaidų teorijos apie senėjimą

Kitos teorijos teigia, kad senėjimo kaltininkės yra aplinkos veiksniai ar organizme besikaupiantys pažeidimai. Šiose teorijose akcentuojama, kad su metais organizme didėja žalos kiekis, kurio kūnas nebesugeba atkurti.

• Dilimo teorija nurodo, kad ląstelės bei audiniai nuolat dėvisi, todėl ilgainiui praranda efektyvumą.
• Gyvenimo tempo teorija laiko, kad kuo sparčiau organizmas naudoja deguonį, tuo trumpesnis jo gyvenimas.
• Kryžminio susijungimo teorija iškelia, kad baltymų molekulės sukelia lėtus bet neišvengiamus pokyčius audiniuose, o organizmo funkcijos lėtėja.
• Laisvųjų radikalų teorija pabrėžia, kad nestabilios molekulės – laisvieji radikalai – ardo ląsteles bei audinius, dėl ko dėvisi organizmas.
• Somatinės DNR žalos teorija aiškina, kad dėl atsirandančių genetinių pažeidimų ląstelės nustoja tinkamai funkcionuoti.

Genetinis vaidmuo senėjime

Paskutiniais metais vis daugiau dėmesio skiriama genetinėms priežastims, darančioms įtaką mūsų senėjimui. Kai kuriuose tyrimuose buvo pastebėta, kad pakeitus tam tikrų genų veiklą gyvūnams, galima pailginti jų gyvenimo trukmę. Šie rezultatai išryškina genų svarbą senėjimo procesui.

• Ilgaamžiškumo genai lemia, kiek ilgai žmogus gali gyventi.
• Ląstelių senėjimas – tai natūralus procesas, kurio metu ląstelės praranda gebėjimą atsinaujinti.
• Telomerai – tai apsauginės struktūros DNR gale, trumpėjančios su kiekvienu ląstelės dalijimusi; išsekus telomerams, ląstelė nebesidalija.
• Kamieninės ląstelės gali atkurti įvairius audinius ir laikomos potencialia priemone kovoje su senėjimo padariniais.

Biocheminiai senėjimo pokyčiai

Net jei genetika ir lemia dalį mūsų gyvenimo eigos, biocheminiai procesai taip pat turi didžiulę reikšmę. Su amžiumi organizme vyksta daugybė cheminių pokyčių, kurie gali skatinti senėjimą.

• Laisvieji radikalai – nestabilios deguonies molekulės, galinčios pažeisti ląsteles.
• Kryžminiai baltymų susijungimai atsiranda, kai perteklinis cukrus jungiasi su baltymų molekulėmis ir „sulipina“ jas tarpusavyje.
• DNR atstatymo mechanizmai bėgant metams silpsta – dėl to ląstelės tampa jautresnės genetiniams pažeidimams.
• Streso baltymai (angl. heat shock proteins) padeda ląstelėms išgyventi stresines situacijas, tačiau jų kiekis mažėja su amžiumi.
• Hormonų pokyčiai senstant veikia daugybę kūno sistemų ir sukelia įvairius pokyčius sveikatoje.

Kaip sulėtinti senėjimą kasdieniais įpročiais?

Nors senėjimo procesas yra natūralus, daug ką galime padaryti, kad išsaugotume gerą savijautą kuo ilgiau. Tam padeda įvairūs gyvenimo būdo sprendimai.

• Rinkitės maistą, gausų antioksidantais – jie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.
• Reguliariai mankštinkitės – tai padeda išlaikyti raumenų bei kaulų stiprumą.
• Stenkitės palaikyti normalų cholesterolio lygį, kad apsaugotumėte širdį ir kraujagysles nuo nepageidaujamų pokyčių.
• Užsiimkite veiklomis, kurios lavina protą – tai prisideda prie ilgesnio smegenų sveikatos išsaugojimo.

Nors laiko sustabdyti nepavyks, kiekvienas galime prisidėti prie ilgalaikės sveikatos ir kokybiško gyvenimo. Rūpinkitės savimi ir priimkite natūralius pokyčius kaip gyvenimo dalį.