Kaip atpažinti ir gydyti sudėtingą potrauminio streso sutrikimą

Sužinosite
- Kas yra kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?
- Pagrindiniai kompleksiško streso simptomai
- KPSS ir kiti emociniai sunkumai
- Kaip nustatomas kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?
- Kompleksinio potrauminio streso priežastys
- Kompleksinio potrauminio streso gydymo principai
- Kompleksinio potrauminio streso prognozė
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPSS) – tai emocinis sutrikimas, kylantis po ilgalaikio ar ypač sunkaus streso, dažniausiai pasikartojančios traumos ar smurto. Nors šis sutrikimas panašus į potrauminio streso sutrikimą (PSS), KPSS apima dar platesnį simptomų spektrą ir pasižymi gilesniais ilgalaikiais poveikiais emocinei savijautai, santykiams bei savęs suvokimui.
Kas yra kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?
KPSS išsivysto, kai asmuo patiria ilgai trunkančias, sunkias ar kartotines traumas, iš kurių pabėgti paprastai nėra galimybės. Tokius išgyvenimus dažnai lydi smurtas artimoje aplinkoje, vaikystės nepriežiūra, seksualinis išnaudojimas ar prekyba žmonėmis. Dėl nuolatinės grėsmės jausmo ir beviltiškumo formuojasi ne tik klasikiniai PSS požymiai, bet ir papildomos emocinės bei socialinės problemos.
Pagrindiniai kompleksiško streso simptomai
- Intensyvus traumos prisiminimas, pasireiškiantis įkyriomis mintimis, sapnais ar netikėtais jausmais lyg vėl išgyventumėte įvykį.
- Stiprūs fiziniai pojūčiai, tokie kaip prakaitavimas, skausmas ar drebėjimas, kai prisimenama trauma.
- Tendencija vengti vietų, žmonių ar temų, primenančių apie išgyventą trauminį įvykį, dėl ko išsivysto izoliacija ar emocinis sustingimas.
- Nuolatinis apsidairymas, pernelyg didelis budrumas, jautrumas aplinkai, įsitempimas ar lengvas išgąstis.
- Miego sutrikimai ir sunkumai susikaupti.
Be šių požymių, KPSS būdingi ir papildomi simptomai, dažniausiai paliečiantys savęs suvokimą ir tarpusavio santykius:
- Nuolatinis kaltės, gėdos ar bevertiškumo jausmas, žema savivertė.
- Sunkių emocijų valdymas: pyktis, liūdesys ar baimė užvaldo, neretai kyla nekontroliuojamos emocinės reakcijos.
- Sudėtingi santykiai su kitais žmonėmis: nepasitikėjimas, baimė užmegzti ryšius, izoliavimasis.
- Per didelis jautrumas kritikai.
- Polinkis į žalingus įpročius ar savęs žalojimą, mėginimus numalšinti skausmą alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
KPSS ir kiti emociniai sunkumai
Kai kurie KPSS ir pasienio asmenybės sutrikimo simptomai gali būti panašūs: nestabilūs santykiai, sunkumas reguliuoti emocijas, ilgalaikis tuštumos jausmas. Nepaisant to, KPSS atsiranda dėl aiškiai identifikuojamo ilgalaikio trauminio poveikio. Pastaroji diagnostika reikalauja profesionalo įgūdžių, nes tik specialistas gali atskirti šiuos sutrikimus remdamasis simptomų įvairove ir kilme.
Kaip nustatomas kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?
Nors tikslių laboratorinių tyrimų, patvirtinančių KPSS, nėra, specialistai vertina tris pagrindines sritis:
- Stuburą laužančias emocines reakcijas (emocijų valdymą).
- Asmens požiūrį į save (neigiamą savęs vaizdą, savigraužą).
- Santykių su kitais sunkumus (bendravimo, pasitikėjimo problemas).
Konsultacijos metu gali būti klausiama apie išgyvenamas emocijas, savo įvaizdį, santykius su artimaisiais. Vertinama, kaip žmogus jaučiasi stresinėse situacijose ar sulaukęs kritikos.
Kompleksinio potrauminio streso priežastys
Dažniausiai KPSS prasideda, jei žmogus buvo priverstas ilgą laiką patirti smurtą, nepriežiūrą ar kitas neigiamas patirtis, ypač vaikystėje ar paauglystėje – laikotarpiu, kai emocinis vystymasis itin lemiamas. Tokio pobūdžio trauma dažnai susijusi su:
- Vaikystės seksualiniu išnaudojimu ar smurtu šeimoje.
- Prekyba žmonėmis.
- Prievarta ar apleistumu.
- Priverstiniu dalyvavimu kariniuose konfliktuose ar kitomis ilgalaikėmis grėsmėmis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė trauma keičia smegenų veiklą – silpnėja nervų signalų perdavimas prefrontalinėje žievėje, atsakingoje už savikontrolę, planavimą ir emocijų reguliavimą. Tai paaiškina sunkumus, kuriuos žmogus patiria bandydamas susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.
Kompleksinio potrauminio streso gydymo principai
KPSS gydymui taikomos įvairios terapinės priemonės, kurios dažnai trunka ilgiau negu PSS atveju. Dažniausiai derinami keli metodai:
- Psichoterapija: individualūs arba grupiniai pokalbiai su specialistu, turinčiu darbo su trauma patirtį.
- Kognityvinė elgesio terapija padeda keisti žalingus įsitikinimus, atpažinti ir koreguoti traumos sukeltus jausmus.
- Specializuotos terapijos, tokios kaip dėmesio sutelkta į traumos patirtį ar akies judesių desensitizacija ir perdirbimas (EMDR), padeda apdoroti traumuojančius prisiminimus bei sumažinti jų įtaką.
- Socialinių ir bendravimo įgūdžių stiprinimas padeda atkurti pasitikėjimą ir santykius su aplinkiniais.
- Vaistai: prireikus skiriami antidepresantai, padedantys suvaldyti pagrindinius simptomus ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
- Įvairūs metodų deriniai (pvz., CBT, ERT, sąmoningumo pratimai), ypač taikomi paaugliams ar jaunimui.
Pagalba sau ir kasdienės įgūdžių lavinimas
Kelias į atsigavimą – ilgas, todėl svarbu rūpintis savimi ir išmokti veiksmingų įveikos strategijų. Svarbiausi patarimai:
- Ieškokite palaikymo ratų – artimųjų, draugų ar grupių, kurių nariai dalijasi panašia patirtimi.
- Lavinkite sąmoningumą: paprasti dėmesio nukreipimo į dabartį pratimai padeda susieti su realybe ir lengviau susitvarkyti su neramiomis mintimis.
- Veskite dienoraštį – užrašant patirtus jausmus ir išgyvenimus, galima geriau suprasti save ir išlaisvinti slopinamą skausmą.
Kompleksinio potrauminio streso prognozė
Nors KPSS dažnai sunkiai pasiduoda gydymui, nuosekliai ieškant pagalbos ir dirbant su specialistais simptomai palaipsniui mažėja. Ilgainiui emocinis skausmas susilpnėja, stiprėja savivertė ir gyvenimo kokybė. Tyrimai rodo, kad dalis žmonių pasiekia visišką pasveikimą, o didelė dalis kitų gerokai pagerina kasdienę savijautą taikant tinkamas terapijas.
Santrauka
KPSS vystosi po ilgalaikių ar labai sunkių traumų, kurios dažnai nepalieka galimybės pabėgti: nuo vaikystės smurto iki prekybos žmonėmis. Šis sutrikimas pasireiškia ne tik PSS simptomais, bet ir ypač ryškiu neigiamu savęs vertinimu, emocijų reguliavimo sunkumais bei didelėmis problemomis palaikant ryšius su kitais. Tik patyręs psichikos sveikatos specialistas gali tiksliai atskirti šiuos sutrikimus nuo gretutinių emocinių sunkumų. Gydymas apima psichoterapiją, EMDR, vaistus ir socialinę paramą. Kad ir kokios sudėtingos atrodytų problemos, ilgametė patirtis ir kruopšti pagalba leidžia pasiekti gerokai geresnę ateitį ir stiprų emocinį atsparumą.














