Geltonosios dėmės degeneracijos simptomai

Geltonosios dėmės degeneracija – tai progresuojanti akių liga, kuri dažniausiai pasireiškia sulaukus 40 ar daugiau metų. Visi pacientai šią ligą jaučia skirtingai: kai kam ji vystosi lėtai ir ilgą laiką nesukelia didelių regos pakitimų, kitiems simptomai išryškėja staiga bei smarkiai pablogina regėjimą. Nors ilgą laiką galima išlaikyti beveik normalų matymą, ši būklė laikoma progresuojančia, todėl laikui bėgant regėjimas blogėja.

Tyliosios pradžios simptomai

Geltonosios dėmės degeneracijos pradžioje regėjimo pokyčiai dažnai yra tokie neryškūs, kad žmogus gali visai jų nejausti. Ankstyvuoju laikotarpiu prarandama centrinė rega gali būti vos pastebima arba visai nepastebima, nes regėjimas silpsta lėtai. periferinė rega lieka nepakitusi. Medicininio akių patikrinimo metu specialistas gali nustatyti ligos požymius net tada, kai dar nejaučiate jokių simptomų – pavyzdžiui, pastebėti smulkių nuosėdų susikaupimą tinklainėje ar spalvos pakitimus geltonojoje dėmėje.

Pirmieji ligos simptomai

Ligai progresuojant, regėjimas ima ryškiai keistis. Iš pradžių aiškus ir ryškus vaizdas tampa išplaukęs, pradeda atsirasti iškraipymų: tiesios linijos atrodo išlenktos, o vaizdiniai elementai gali atrodyti didesni, neryškūs, tamsūs ar su „dėmėmis“. Galimi požymiai:

• Vaizdo iškraipymai (pvz., tiesios linijos atrodo išlenktos)
• Silenkanti centrinė rega vienoje ar abiejose akyse
• Didėjantis poreikis ryškesniam apšvietimui skaitant ar dirbant iš arti
• Sunkesnis prisitaikymas prie silpnesnio apšvietimo (pvz., įėjus į prietemoje esančią patalpą)
• Skaitymo teksto neryškumas
• Spalvų intensyvumo ar ryškumo sumažėjimas
• Sunkumai atpažįstant veidus

Ligos progresavimas

Sunkėjant simptomams, regėjimo kokybė vis labiau blogėja – kokybiškai atlikti tokias kasdienes veiklas kaip skaitymas, rašymas, vairavimas ar žmonių atpažinimas tampa vis sunkiau. Dažnai centrinėje regos dalyje atsiranda neryškus, tamsus ar didėjantis „debesėlis“, kuris laikui bėgant plinta ir tamsėja. Esant sunkiai formai, regėjimas gali sumažėti tiek, kad žmogus gali apakti. Net ir tokiais atvejais periferinė rega paprastai išlieka.

Skirtingos ligos formos

Geltonosios dėmės degeneracija skirstoma į dvi pagrindines rūšis: sausą ir šlapiąją. Dauguma atvejų sudaro sausoji forma.

• Sausa AMD: Būdinga, kad geltonosios dėmės sritys plonėja, jose kaupiasi baltymų ir lipidų nuosėdos, vadinamos drusenomis. Regėjimas mažėja lėtai. Kitaip dar vadinama neekssudacine forma.
• Šlapioji AMD: Po tinklaine formuojasi nauji, netaisyklingi kraujagyslių dariniai, kurie gali prakiurti ir leisti kraujui ar skysčiui kauptis ties geltonąja dėme. Tai greitai randina audinius ir smarkiai pablogina matymo kokybę. Ši rūšis vadinama eksudacine forma.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Žmonėms su šeimine šios ligos istorija arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar rūkantiems, būtinai rekomenduojama kasmet lankytis pas akių gydytoją profilaktiniam išsamiam regos patikrinimui. Vizitas turėtų būti su vyzdžių išplėtimu, nes vien įprastas regėjimo patikrinimas neužtikrina išsamios diagnostikos. Tokius patikrinimus atlieka akių gydytojai – optometristai ar oftalmologai.

Pastebėjus šiuos pokyčius, būtina skubiai kreiptis į gydytoją:

• Staigus stiprus regėjimo sumažėjimas
• Naujai atsiradęs tamsus ar „tuščias“ taškas matymo centre
• Iškraipytos, banguotos linijos ar keistai pasikeitę aplinkos objektai
• Akivaizdūs regėjimo pokyčiai žiūrint į specialų Amslerio testą (banguojančios linijos ar netikėtos dėmės)

Be to, jei pastebite menkus regos pablogėjimus – sunkiau matote spalvas, prastėja detalės, neryškėja centrinė rega, svarbu reguliariai stebėti kiekvieną akį atskirai. Taip bus lengviau laiku suprasti, kad liga progresuoja.

Nors ši liga paprastai pažeidžia abi akis, vienoje akyje simptomai gali būti ryškesni.

Dažniausi simptomai

• Piešinių ir linijų iškraipymai (metamorfopsija)
• Centrinės regos suprastėjimas
• Išplaukęs, neryškus matymas
• Sunkesnis matymas ryškioje šviesoje arba sunkus prisitaikymas po ryškios šviesos
• Spalvų ar kontrasto sumažėjimas

Šlapiosios formos ypatumai

• Atsiranda matymo lauko „aklos dėmės“
• Stipriai sumažėja centrinė rega abiejose akyse
• Labiau matoma prietemoje ar neryški aplinka
• Sunku atpažinti pažįstamus veidus

Ar ši liga sukelia aklumą?

Nors geltonosios dėmės degeneracija stipriai apsunkina skaitymą, vairavimą ar kiekvienos dienos įprastas veiklas, visiškas aklumas dažniausiai nėra šios ligos pasekmė. Kadangi paveikiama tik apie dešimtadalį tinklainės, periferinė rega lieka išsaugota net ir pažengusioje ligos stadijoje.

Ligos progresavimo tempas

Geltonosios dėmės degeneracija dažniausiai blogėja lėtai. Tiems pacientams, kurių tik viena akis yra pažeista vidutinio laipsnio forma, per penkerius metus ligos progresavimo iki galutinės stadijos rizika siekia apie 6%. Jei paveiktos abi akys ir pažeidimo zona didelė, per tą patį laiką pavojus prarasti reikšmingą regėjimą padidėja iki 26%.

Ar simptomus galima panaikinti?

Tyrimai rodo, kad ankstyvoje ligos stadijoje tam tikri vaistai gali šiek tiek pagerinti arba stabilizuoti būklę. Tačiau progresavus ligai, kai žūsta šviesai jautrūs tinklainės receptoriai, šiuo metu veiksmingų gydymo būdų vizualiai funkcijai atkurti nėra. Mokslininkai ieško naujų sprendimų, pvz., tinklainės kamieninių ląstelių transplantacijos, kurios ateityje gali pagerinti šios ligos gydymo galimybes.