Slauga sergantiesiems juostine pūsleline

Sužinosite
Susirgus juostine pūsleline, kiekvienos šeimos situacija būna skirtinga: vieniems gali prireikti daugiau pagalbos, kitiems – tik šiek tiek palaikymo. Pagalba gali apimti viską – nuo gydymo plano prižiūrėjimo iki kasdienių namų ruošos darbų bei emocinės paramos.
Svarbiausi pagalbos žingsniai
Svarbiausias tikslas – padėti ligoniui jaustis kuo geriau visos ligos eigą: tiek tada, kai ligos požymiai stiprūs, tiek sveikstant. Priklausomai nuo juostinės pūslelinės simptomų stiprumo, gali prireikti itin konkrečios priežiūros.
Gydymo plano laikymasis
Juostinę pūslelinę gydytojai dažnai pataria pradėti gydyti kuo anksčiau – tada ligos eiga būna trumpesnė ir lengvesnė. Pajutus pirmuosius požymius, pavyzdžiui, odos bėrimą ar stiprų skausmą, raginkite artimąjį kuo greičiau kreiptis pas gydytoją. Jei reikia, padėkite susitarti dėl vizito ar palydėkite pas gydytoją.
Diagnozavus ligą ir paskyrus gydymą, gali prireikti pagalbos įsigyjant vaistus ir kontroliuojant jų vartojimą. Kai kurie vaistai vartojami keliskart per dieną, tad padėti suskaičiuoti dozes ir priminti laiką – svarbi kasdienė užduotis. Taip pat sekite, kad būtų vartojami tik paskirti vaistai reikiamomis dozėmis.
Jei kyla klausimų dėl gydymo ar būklės, paraginkite artimąjį kreiptis į savo gydytoją ir padėkite pasiruošti klausimams.
Simptomų palengvinimas
Nuo juostinės pūslelinės dažnai niežti oda, juntamas skausmas ar jautrumas. Palengvinti simptomus galite švelniai patepdami pažeistas vietas kalamino losjonu, paruošdami avižinių dribsnių vonių ar pridedant šaltų kompresų. Kai kuriais atvejais padeda ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofenas arba paracetamolis.
Rūpindamiesi ligoniu, atkreipkite dėmesį ir į apsaugą nuo infekcijų. Rekomenduojama reguliariai plauti rankas, keisti ir išmesti naudojamus tvarsčius, o bėrimą ar pūsleles uždengti kuo sausesniu ir neklijuojančiu tvarsčiu. Drabužius ir patalynę reikia skalbti karštame vandenyje.
Niežėjimas gali paskatinti kasytis, todėl svarbu stengtis nepažeisti bėrimo ir jį uždengti, kad nesusidarytų antrinė (dažniausiai bakterinė) infekcija.
Streso mažinimas
Stresas ir skausmas dažnai susiję: kuo didesnis nerimas, tuo sunkiau tvarkytis su skausmu. Norint padėti artimajam atsipalaiduoti, pabandykite leisti raminančią muziką, pasiūlyti trumpą pasivaikščiojimą ar užsiimti lengva mankšta. Naudingos gali būti meditacijos technikos, trumpa popietės miego pertraukėlė ar net paprasta mėgstama veikla – rankdarbiai, stalo žaidimai, bendras televizoriaus žiūrėjimas ar knygos skaitymas garsiai.
Buitinė ir kasdienė pagalba
Susirgus juostine pūsleline dažnai sunku atlikti įprastus namų ruošos ar buitinius darbus. Šiuo laikotarpiu pagalba aplink namus itin svarbi: pasirūpinkite maisto produktais, paruoškite sveikų patiekalų, padėkite palaikyti švarą, išvalyti paviršius ir indus, padėkite susitvarkyti ar prižiūrėti asmens higieną, jei reikia.
Jei žmogus vangus ir neišgali tvarkytis su dokumentais ar sąskaitomis, galite perimti šią užduotį: atrinkti paštą, sumokėti sąskaitas ar užpildyti reikiamus dokumentus.
Socialinė parama ir bendravimas
Bendravimas ir palaikymas turi milžinišką įtaką žmogaus savijautai ir sveikimui. Raginant kalbėtis, klausytis, pasidalyti patirtimi, galima sumažinti vienišumo jausmą. Jei sergantysis pageidauja, pakvieskite draugus ar šeimos narius į svečius, tačiau stebėkite, kaip jis jaučiasi ir, jei lankytojų pasidaro per daug arba matyti nuovargio požymiai, mandagiai paprašykite svečių išeiti.
Kai kuriems tinka ir bendravimas su kitais sergančiaisiais, pavyzdžiui, internetinėse bendruomenėse, tačiau medicininius klausimus visada aptarkite tik su gydytoju.
Apie užsikrėtimą juostine pūsleline
Juostinė pūslelinė – neužkrečiama liga, tačiau ja sergantis žmogus gali perduoti vėjaraupių virusą kitiems. Tai gali nutikti tiems, kurie anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais arba nepasiskiepiję. Vertėtų vengti artimo kontakto su sergančiuoju iki tol, kol bėrimas pasidengia šašais, ypač jei žmogus turi susilpnėjusią imuninę sistemą.
Kiek laiko pavojus plisti virusui?
Paprastai bėrimas užgyja per maždaug 10 dienų. Kol žaizdelės dar yra šlapios, virusas gali būti perduotas kitiems. Susiformavus šašams, užsikrėtimo rizika išnyksta.














