Kas yra plaučių uždegimas?

Plaučių uždegimas – tai įvairaus sunkumo liga, kurią sukelia bakterijos, virusai ar grybeliai. Ji gali būti lengva arba kelti rimtą pavojų gyvybei, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie turi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Plaučių uždegimas yra skirstomas pagal kilmę, sunkumą ir eigą.

Kas yra plaučių uždegimas

Plaučių uždegimas – tai infekcija, kuri apima vieną arba abu plaučius. Ligos metu plaučių alveolės (smulkios oro pūslelės) prisipildo skysčiu ar pūliais, todėl kvėpuoti tampa sunkiau. Simptomai gali būti sunkesni arba lengvesni – priklauso nuo imuniteto ir gretutinių ligų.

Dažniausiai plaučių uždegimo priežastis – bakterjos ar virusai, rečiau – grybeliai arba į plaučius patekę svetimkūniai (pvz., maistas ar skystis). Daugybė atvejų lieka be aiškiai nustatytos priežasties.

Skirtingos uždegimo rūšys

• Lengva eiga (vadinamoji „vaikštomoji“ pneumonia) – pacientas gali tęsti kasdienius darbus be gulėjimo lovoje.
• Dvipusis plaučių uždegimas – kai infekcija apima abu plaučius.
• Ligoninėje įgytas uždegimas – pasireiškia praėjus bent 48 valandoms po hospitalizacijos.
• Ventiliacijos metu atsirandanti infekcija – kai uždegimas išsivysto pacientui taikant dirbtinės plaučių ventiliacijos pagalbą.
• Bendruomenėje įgytas uždegimas – užsikrečiama būnant ne gydymo įstaigoje.
• Aspiracinė pneumonia – kai į plaučius patenka maisto, skysčių ar kitų medžiagų.

Plaučių uždegimo atsiradimo priežastys

Infekciją įprastai sukelia bakterijos, virusai ar grybeliai. Kartais užtenka įkvėpti svetimkūnį. Tarp pagrindinių sukėlėjų minimos tokios infekcijos kaip:

• Respiracinis sincitinis virusas (RSV)
• Gripo virusai
• SARS-CoV-2
• Bakterija Streptococcus pneumoniae
• Mycoplasma pneumoniae – ypač dažna vaikams

Nors žinomi dažniausi sukėlėjai, ne kiekvienu atveju gydytojams pavyksta tiksliai nustatyti infekcijos šaltinį.

Didžiausią riziką susirgti sunkia plaučių uždegimo forma turi:

• Vaikai iki 2 metų amžiaus
• Vyresni nei 50 metų suaugusieji
• Rūkantieji arba alkoholio vartotojai
• Sergantieji tokiomis ligomis kaip diabetas, lėtinis širdies, plaučių, inkstų ar kepenų nepakankamumas
• Asmenys, turintys imuninės sistemos sutrikimų

Iš kur atpažinti plaučių uždegimą

Ligai būdinga, kad simptomai dažniausiai prasideda staiga ir per kelias dienas stiprėja. Dažniausi požymiai:

• Produktyvus kosulys su gelsvais ar žalsvais skrepliais
• Sunkumo jausmas krūtinėje
• Juntamas nuovargis
• Sutrumpėjęs kvėpavimas, oro trūkumas
• Aukšta temperatūra, šaltkrėtis
• Krūtinės skausmas giliai įkvėpus
• Padažnėjęs pulsas
• Pagreitėjęs kvėpavimas
• Galvos skausmas

Mažiems vaikams ar kūdikiams simptomai gali būti netipiniai – neramumas, vangumas, vėmimas ar pakitusi odos spalva, o sunkesniais atvejais – įtraukiami šonkauliai kvėpuojant, putlios šnervės ar pamėlynavusios lūpos.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai neturi klasikinės klinikos – gali būti sumišimas, orientacijos sutrikimai, dažnesni griūvimai, silpnumas. Kai kuriems pasireiškia žemesnės nei įprastai kūno temperatūros, pykinimas ar vėmimas, dusulys, skausmas krūtinėje.

Ar plaučių uždegimas užkrečiamas?

Virusinis ir bakterinis plaučių uždegimas gali plisti nuo žmogaus žmogui per orą lašelių būdu ar per užterštus paviršius. Tačiau jeigu infekciją sukėlė aspiracija ar grybeliai, plitimo grėsmė – minimali.

Visgi dažniausiai tiksli sukėlėjo rūšis nėra žinoma, todėl plaučių uždegimą saugiau laikyti užkrečiamu iki nustatymo.

Kada būtina kreiptis į medikus

Plaučių uždegimas gali greitai tapti pavojingas, ypač pažeidžiamiems asmenims. Skubiai kreipkitės, jeigu:

• Pasunkėja kvėpavimas
• Kosėjate krauju ar pūlingais skrepliais
• Temperatūra aukšta, nepavyksta numušti vaistais
• Kenkia stiprus ar ilgai trunkantis kosulys
• Jaučiate diskomfortą ar skausmą krūtinėje

Ypač svarbu atidžiai stebėti kūdikių, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių savijautą, nes komplikacijų rizika jiems gerokai didesnė.

Kaip diagnozuojamas plaučių uždegimas

Įtariant plaučių uždegimą, gydytojas vertina simptomus ir dažniausiai skiria šiuos tyrimus:

• Kraujo tyrimus – padeda identifikuoti infekcijos sukėlėją;
• Krūtinės ląstos rentgenogramą – parodo plaučių uždegimo plotą ir pobūdį;
• Saturacijos matavimą – įvertina, ar organizmui netrūksta deguonies;
• Skreplių tyrimą – nustatomas konkretus infekcijos šaltinis.

Remiantis tyrimų rezultatais pasirenkamas tinkamiausias gydymas.

Plaučių uždegimo gydymas

Ligos gydymas priklauso nuo jos sunkumo, bet dažniausiai apima vaistus ir bendras sveikatingumo priemones. Pradžioje dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, vėliau jie gali būti keičiami pagal tyrimų rezultatus. Taip pat rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių, nerūkyti, vengti pasyvaus rūkymo bei laikytis atokiai nuo kitų iki pasveikimo.

Kiti naudingi simptomų mažinimo būdai – vaistai nuo karščiavimo, inhaliacijos, šiltos garų vonios.

Nors lengvos formos dažnai praeina savaime, užsitęsusi ar negydoma infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju kilus įtarimams ar pablogėjus savijautai.

Kaip suprasti, kad būklė gerėja

Gydantis atsiranda teigiamų pokyčių: temperatūra grįžta į normalias ribas, sumažėja kosulys ir skreplių kiekis, sumažėja nuovargis, lengvėja kvėpavimas, mažėja krūtinės skausmas.

Pasveikimo tempas priklauso nuo žmogaus amžiaus, ligos tipo, bendros sveikatos ir pasirinktos gydymo taktikos.

Galimos komplikacijos

Nesigydant rizikuojama patirti šiuos padarinius, kuriems dažnai reikalingas papildomas tyrimas ar gydymas:

• Plaučių abscesas – plaučio audinyje atsiranda pūlinys;
• Bakterijos kraujyje (bakteriemija) – gali sukelti sepsį ir pavojingą organų nepakankamumą;
• Kvėpavimo nepakankamumas – plaučiai nebegali aprūpinti kūno pakankamu kiekiu deguonies.
• Plaučio kolapsas (pneumotoraksas) – retai, tačiau oras gali patekti už plaučio ribų ir apsunkinti kvėpavimą;
• Pleuros efuzija – skysčio kaupimasis tarp plaučių ir krūtinės sienelės, kartais vystosi pūlingas pleuritas (empiema);
• Inkstų funkcijos sutrikimai – bakterijos gali pasiekti inkstus, ypač jei deguonies organizme mažai arba sergama inkstų liga.

Norint išvengti rimtų padarinių, svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir laikytis numatyto gydymo plano.

Kaip apsisaugoti nuo plaučių uždegimo

Ligai išvengti padeda tinkama higiena, stiprus imunitetas, vakcinacija ir vengimas kontakto su sergančiais asmenimis. Yra dvi pagrindinės vakcinos, kurios mažina sunkios plaučių uždegimo ar jo komplikacijų riziką:

• Pneumokokinės konjuguotos vakcinos (PCV15, PCV20, PCV21) – dažniausiai skiriamos vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 50 m. suaugusiesiems, ypač jei nebuvo anksčiau skiepyti;
• Pneumokokinė polisacharidinė vakcina (PPSV23) – apsaugo nuo didesnio skaičiaus bakterijų; skiriama vaikams ir suaugusiesiems su rizikos veiksniais arba kai kurioms amžiaus grupėms.

Pasitarkite su gydytoju dėl skiepijimosi galimybių, ypač jeigu priklausote rizikos grupei arba neturėjote vakcinų vaikystėje.

Gera rankų higiena (rankų plovimas šiltu vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių, ypač grįžus namo ar prieš valgį), reguliari dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija, čiaudėjimo ar kosėjimo metu burnos ir nosies dengimas sulenktu alkūnės vidumi, indų ar stiklinių nesidalinimas su sergančiais padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.