Adenomiozės simptomai ir gydymas

0
130

Jeigu mėnesinių metu jaučiate stiprų skausmą ar gausų kraujavimą, priežastis gali būti gerybinė gimdos liga – adenomiozė. Tai dažna, apie kurią moterys dažnai nė neįtaria, tačiau ji gali tapti kasdien lapkričio iššūkiu.

Adenomiozė – kas tai?

Adenomiozė išsivysto moters gimdoje ir yra būdinga tuo, kad endometriumo sluoksnis – kitaip tariant, vidinis gimdos dangalas – ima augti į raumeninį gimdos audinį. Įprastai endometriumas sudaro paviršinį sluoksnį, kuris kiekvieną mėnesį susiformuoja ir pasišalina per menstruacijas. Tačiau sergant adenomioze, dalis šio sluoksnio pasilieka gilesniuose gimdos raumenyse.

Endometriumo židiniai gimdos raumenyse išlieka jautrūs hormonų pokyčiams, tad kas mėnesį jie pabrinksta ir sukelia uždegimą bei dirginimą. Tai lemia sustiprėjusį skausmą ir gausesnį kraujavimą menstruacijų metu.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli adenomiozės atsiradimo priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau pastebėta, kad riziką padidina įvairūs veiksniai, kurie pažeidžia gimdos sienelę. Didžiausia rizika tenka moterims, kurioms yra pasitaikę nėštumų ar persileidimų. Ligos tikimybė padidėja po gimdos operacijų, pavyzdžiui, cezario pjūvio ar nėštumo nutraukimo.

Adenomiozė dažniausiai aptinkama nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimties metų amžiaus moterims, tačiau pasitaiko ir jaunesnėms, įskaitant paaugles. Dėl to, jei jauna moteris kenčia nuo itin skausmingų mėnesinių, verta išsitirti ir dėl šios būklės.

Ligos eiga gali būti įvairi: adenomiozė kartais apima visą gimdą (difuzinė forma), o kartais – tik tam tikrą jos dalį (tokia sritis vadinama adenomiooma). Dažnai pasitaiko ir nestandartinė gimdos forma – ją paveikus difuzinei adenomiozei, gimda padidėja ir įgauna rutuliško baliono formą. Kuo giliau į gimdos raumenį įauga endometriumo ląstelės, tuo ligos simptomai stipresni.

Pagrindiniai požymiai

Dalis moterų su adenomioze nejaučia jokių simptomų. Tačiau kai kuriems pasireiškia labai stiprus mėnesinių skausmas, taip pat gausus kraujavimas. Daugeliu atvejų adenomiozė pasireiškia drauge su kitomis gerybinėmis gimdos ligomis, tokiomis kaip miomos ar endometriozė. Tokia būklių kombinacija dar labiau sustiprina nemalonius pojūčius.

Kaip nustatoma diagnozė?

Jei įtariama adenomiozė, gydytojas dažniausiai paskiria transvaginalinį ultragarsinį tyrimą arba dubens srities magnetinio rezonanso tomografiją. Šie metodai leidžia pakankamai patikimai įvertinti gimdos būklę bei rasti galimus pakitimus. Retais atvejais, kai neaišku, gali būti pasiūlyta atlikti gimdos sienelės biopsiją, tačiau ši procedūra dažniausiai nereikalinga.

Gydymo pasirinkimai

Patvirtinus adenomiozės diagnozę, gydymas pasirenkamas remiantis keliais aspektais: moters amžiumi, simptomų stiprumu, šeimos planavimo planais ir tuo, ar kartu randama kitų gimdos ligų. Dažniausiai pradedama nuo medikamentinio gydymo, siekiant palengvinti pagrindinius simptomus – skausmą ir per stiprų kraujavimą.

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
  • Geriamieji kontraceptikai
  • GnRH agonistai

Taip pat gali būti siūlomas hormoninį progestiną išskiriantis gimdos spiralė. Tyrimai rodo, kad būtent ši spiralė ypač veiksminga sergant adenomioze.

Kai medikamentinis gydymas nepadeda ir moteris daugiau neplanuoja vaikų, svarstomi chirurginiai sprendimai. Radikaliausias iš jų – gimdos pašalinimas (histerektomija). Tačiau galimos ir alternatyvos, kurios leidžia išsaugoti gimdą:

  • Endometriumo pašalinimo procedūra
  • Gimdos arterijų uždarymas
  • Raumeninio sluoksnio dalies pašalinimas

Kiekvienu atveju gydymo taktika pasirenkama individualiai, įvertinus moters poreikius ir ligos eigą.

Eglė Jankauskaitė

Komentarų sekcija išjungta.