Adenovirus Type 4-and Type-7 Vaccine Live: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Adenoviruso tipų 4 ir 7 gyvoji vakcina – tai geriamasis preparatas, skirtas apsaugai nuo ūminių kvėpavimo takų infekcijų, kurias sukelia adenoviruso 4-ojo ir 7-ojo tipo atmainos. Ši vakcina skiriama pagal nurodymus, dažniausiai tam tikros amžiaus grupės suaugusiems, esantiems didesnėje rizikoje susirgti minėtomis infekcijomis.

Kada rekomenduojama vakcina

Gyvoji adenoviruso tipų 4 ir 7 vakcina naudojama siekiant sumažinti karščiuojančių kvėpavimo takų ligų, kurias sukelia adenovirusai, riziką. Vakcina dažniausiai rekomenduojama 17–50 metų asmenims, kuriems didelė tikimybė užsikrėsti šiomis viruso atmainomis grupiniuose kolektyvuose.

Kaip vartojama vakcina

• Vakcina geriama: dozė sudaryta iš dviejų skrandyje tirpių tablečių, kuriose yra atitinkamai 4-ojo ir 7-ojo tipo adenovirusai.
• Abi tabletės turi būti nuryjamos užgeriant vandeniu. Negalima jų kramtyti ar traiškyti, nes taip galima išskirti virusą viršutiniuose kvėpavimo takuose.
• Jei žmogus kartu serga stipriu vėmimu ar viduriavimu, vakcinaciją patariama atidėti iki visiško pasveikimo.

Dozavimas ir stiprumas

Kiekvieną kartą vakcinuojantis skiriama po vieną tabletę 4-ojo tipo ir vieną 7-ojo tipo adenoviruso vakcinos.

Kada vakcinos vartoti negalima

• Vakcina neturi būti naudojama nėštumo metu.
• Neduodama žmonėms, kurie yra itin jautrūs, pavyzdžiui, po anafilaksinės reakcijos į bet kurią vakcinos sudedamąją dalį.
• Neskiriama tiems, kurie negali nuryti visos tabletės (pavyzdžiui, mažų vaikų ar turintiems rijimo sunkumų).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

• Nėra pakankamai duomenų apie saugumą ir veiksmingumą žmonėms, turintiems įgimtą arba įgytą imuniteto nepakankamumą.
• Vakcina gali būti išskiriama su išmatomis iki 28 dienų po vartojimo, todėl kyla pernešimo rizika aplinkiniams, ypatingai mažiems vaikams, nėščiosioms ar silpnos imuninės sistemos žmonėms.
• Laikantis geros asmens higienos, galima sumažinti viruso išplatinimo tikimybę.
• Po vakcinacijos moterims rekomenduojama vengti pastojimo bent 6 savaites.

Galimi šalutiniai poveikiai

Klinikiniuose tyrimuose dažniausiai pasitaikę šalutiniai reiškiniai (bent 1 iš 20 vakcinuotų) buvo:

• viršutinių kvėpavimo takų uždegimas,
• galvos skausmas,
• nosies užgulimas,
• gerklės ar balso stygų skausmas,
• kosulys,
• sąnarių skausmas,
• pykinimas,
• pilvo skausmas,
• viduriavimas,
• vėmimas.

Retesniais atvejais galėjo pasireikšti tokie sunkesni reiškiniai kaip hematurija (kraujas šlapime), gastritas, pneumonija ar kiti virškinimo trakto ar kvėpavimo sistemos sutrikimai. Tyrimų metu nė vienas dalyvis dėl šalutinio poveikio nenutraukė dalyvavimo tyrime.

Kitos svarbios pastabos

Vakcinos sudėtyje yra labai mažas kiekis žmogaus serumo albumino, pagaminto iš donorinio kraujo. Dėl taikomų griežtų saugumo priemonių, virusų ar kitų sunkių infekcijų perdavimo rizika yra laikoma itin menka.

Kam būtinas papildomas atsargumas?

Po vakcinacijos rekomenduojama vengti artimo kontakto su kūdikiais iki 7 metų, su silpnos imuninės sistemos asmenimis ar nėščiosiomis visą mėnesį.