Adenozinas ir miegas

Adenozinas – tai svarbi natūrali medžiaga, dar vadinama nukleozidu, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Ji dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų: perduoda energiją ląstelėse susidarydama junginiuose, tokiuose kaip adenozintripiofosfatas (ATF) ir adenozindifosfatas (ADF), bei veikia kaip vienas iš cheminių pasiuntinių mūsų smegenyse.

Adenozino susidarymas organizme

Kūnas gamina adenoziną natūraliai: jis susiformuoja iš azoto turinčios medžiagos – adenino, ir cukraus, vadinamo riboze. Nors adenozinas atlieka neurotransmiterio vaidmenį, jis taip pat priskiriamas prie ksantinų grupės cheminių junginių. Šios medžiagos randamos kiekvienoje žmogaus ląstelėje dėl to, kad adenozinas įeina į DNR bei RNR sudėtį.

Adenozino poveikis širdžiai, kraujagyslėms ir skausmui

Be energijos perdavimo, adenozinas turi ir kitų svarbių savybių: jis plečia kraujagysles, palaiko tolygų širdies ritmą bei natūraliai slopina skausmą. Taip adenozinas padeda kūnui prisitaikyti prie įvairių fiziologinių poreikių.

Adenozinas ir miegas

Adenozinas reguliuoja daugelį biocheminių procesų, ypač svarbių miegui. Jis – vienas iš kelių neurotransmiterių ir neuromoduliatorių, darančių įtaką sudėtingam mūsų miego elgesiui. Smegenyse adenozinas veikia kaip slopinantis neurotransmiteris: ramina centrinę nervų sistemą, slopina budrumą ir taip paruošia mus poilsiui.

Būdami prabudę, nuolat „kaupiame“ adenozino lygį – kiekvieną valandą jo koncentracija smegenyse didėja, o tai sukelia mieguistumo jausmą. Kuo daugiau laiko praleidžiame nemiegodami, tuo ryškesnė ši būsena. Miegant adenozino lygis sumažėja, todėl pabudę jaučiamės žvalesni.

Įdomu tai, kad kofeinas, randamas kavoje ar arbatoje, priklauso tai pačiai cheminių junginių grupei kaip ir adenozinas – ksantinams. Kofeinas neleidžia adenozinui atlikti savo „slopinančio“ poveikio – smegenyse blokuoja jo receptorius, todėl jaučiamės žvalesni ir energingesni. Štai kodėl po puodelio kavos sumažėja mieguistumas.

Miego etapai ir jų reikšmė

Nors naktį smegenys ilsisi, jos vis dar lieka aktyvios skirtingose miego fazėse. Kiekvienas etapas yra reikalingas tam, kad kūnas ir smegenys galėtų pailsėti bei atsinaujinti.

• 1 etapas: Širdies ritmas lėtėja, kvėpavimas tampa ramesnis, raumenys atsipalaiduoja, kartais gali purtytis.
• 2 etapas: Kūno temperatūra krinta dar labiau, lėtėja širdies ritmas ir kvėpavimas, o akys nebejuda.
• 3 etapas (gilus miegas): Šiuo laikotarpiu kvėpavimas ir širdies darbas pasiekia ramiausią lygį. Pabudinti žmogų tampa sudėtinga, o ryte atsibundame pailsėję.
• REM miegas: Akys greitai juda, kvėpavimas tampa neritmingas, širdies ritmas ir kraujospūdis panašūs į būdravimo laikotarpį. Būtent šiame etape sapnuojame, o su amžiumi REM laiko trumpėja.

Adenozino vaidmuo giliame miegui

Mokslininkai daro prielaidą, jog adenozino apykaitos greitis ypač svarbus tam, kiek kokybiškai išsimiegame būtent gilaus miego fazėje. Be to, nuo adenozino priklauso, kiek esame atsparūs ar jautrūs miego stokai.