Dėmesio ir aktyvumo sutrikimų informacijos centras
Sužinosite
- Kaip atpažinti ADHD suaugus
- Poveikis moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms
- Kodėl sunku susikaupti?
- Kodėl atidėliojame darbus?
- Kaip nustatomas ADHD?
- Kas sukelia ADHD?
- Kaip dažnai pasitaiko ADHD?
- Kaip gyventi gavus ADHD diagnozę?
- Gydymo pasirinkimai
- Ką sako naujausi tyrimai?
- Kokią įtaką ADHD daro kasdieniams iššūkiams?
Suaugusiųjų aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) – tai neurobiologinis sutrikimas, kuris pasireiškia ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Kadaise specialistai manė, kad daliai vaikų su ADHD simptomai išnyksta suaugus, tačiau šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia, jog daugelis su šiuo sutrikimu susiduria ir vėliau gyvenime.
Kaip atpažinti ADHD suaugus
ADHD simptomai suaugusiesiems dažnai skiriasi nuo tų, kuriuos matome vaikystėje. Problemos su dėmesiu, impulsyvumu ar užmaršumu – tik kelios galimos apraiškos. Daugelis žmonių patiria sunkumų organizuojant užduotis, laikantis terminų ar planuojant veiklas. Kartais šie požymiai pasireiškia neatliekant kasdienės veiklos arba nuolat atidėliojant darbus.
Hiperkoncentracija ir užsisvajojimas
Nors ADHD dažnai siejamas su dėmesio nebuvimu, kai kurie žmonės patiria vadinamąją hiperkoncentraciją. Tai būsena, kai sunku atsitraukti nuo veiklos, nepaisant kitų svarbių užduočių, ir gali lemti laiko jausmo praradimą.
Poveikis moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms
Suaugęs amžius, ypač moterims, dažnai tampa laikotarpiu, kai ADHD pagaliau diagnozuojamas. Daugeliui moterų atpažinti šį sutrikimą pavyksta tik sulaukus 30-40 metų, nes simptomai dažnai kinta kartu su hormoniniais pokyčiais ar gyvenimo aplinkybėmis.
Vyresniems žmonėms, ypač tiems, kurie jau pasiekė pensinį amžių, ADHD taip pat gali kelti iššūkių – tiek santykiuose, tiek kasdienėje veikloje.
Kodėl sunku susikaupti?
Dėmesio stoka gali būti įvairių veiksnių rezultatas – kartais dėl įtempto gyvenimo tempo, miego trūkumo ar streso. Tačiau jeigu nesugebėjimą susikoncentruoti lydi impulsų kontrolės sunkumai, užmaršumas ir chaotiškas elgesys, verta pagalvoti apie ADHD galimybę.
Kodėl atidėliojame darbus?
Prokrastinacija – darbas nuolat atidedamas „vėlesniam“ – būdinga daugeliui, tačiau žmonėms su ADHD šią tendenciją sukelia ne pasirinkimas, o nuolatiniai dėmesio ir organizavimo sunkumai.
Kaip nustatomas ADHD?
ADHD diagnozavimas suaugusiesiems nėra paprastas – nėra vieno testo, kuris leistų aiškiai patvirtinti šį sutrikimą. Paprastai gydytojai klausosi paciento pasakojimo apie kasdienius iššūkius, vertina vaikystės elgesio istoriją ir atlieka kompleksinius vertinimus.
Vykdomųjų funkcijų įvertinimas
Vykdomosios funkcijos – tai įvairūs gebėjimai, tokie kaip planavimas, savikontrolė ir trumpalaikės atminties naudojimas. Yra keletas metodų, kuriais specialistai nustato, ar šie įgūdžiai veikia efektyviai. Kai kuriais atvejais papildomai atliekami instrumentiniai tyrimai, pavyzdžiui, elektroencefalograma (EEG).
Kas sukelia ADHD?
Nustatyti vienareikšmę ADHD priežastį – nelengva. Manoma, jog prie to prisideda paveldimumas, tam tikros aplinkos sąlygos, biocheminiai smegenų pokyčiai ar traumos vaikystėje. Tyrimai taip pat atkreipia dėmesį į ryšį tarp vaikystės traumų ir šio sutrikimo atsiradimo suaugusiame amžiuje. Esama duomenų, kad ADHD dažnai pasireiškia kartu su potrauminio streso (PTSD) požymiais.
Kaip dažnai pasitaiko ADHD?
Skaičiuojama, kad suaugusiųjų ADHD kenčia apie 3–5% žmonių. Daug atvejų lieka nediagnozuoti, nes simptomai gali būti painiojami su kitais sveikatos sutrikimais ar tiesiog laikomi „charakterio bruožais“.
Kaip gyventi gavus ADHD diagnozę?
Pirmą kartą išgirdus ADHD diagnozę suaugus, daugelį aplanko nuostaba, o kartais – net neigimas. Net jei tai netikėta žinia, ilgainiui ji paaiškina ilgalaikius sunkumus darbe, santykiuose ar mokantis.
Gydymo pasirinkimai
Dažniausiai ADHD simptomai valdomi vaistais, tačiau veiksmingas gydymas reikalauja kur kas daugiau nei tik tablečių vartojimo. Svarbūs ir psichoterapijos metodai, tinkama dienotvarkė, aplinkos pritaikymas, mitybos bei savijautos priežiūra. Kartais aptariama, ar kofeinas ir kiti stimuliuojantys produktai turi įtakos simptomų sunkumui ar gydymo efektyvumui.
Ką sako naujausi tyrimai?
Nuo pat pirmųjų ADHD aprašymų 1902 metais iki šių dienų šis sutrikimas nuolatos tyrinėjamas. Kiekvienais metais atsiranda naujų mokslinių įžvalgų apie jo priežastis, gydymo galimybes ir gyvenimo kokybės gerinimą.
Kokią įtaką ADHD daro kasdieniams iššūkiams?
Gyvenimas su ADHD – iššūkis, galintis paveikti finansinę padėtį, profesinį kelią, asmeninius santykius ar savęs vertinimą. Tačiau žinodami savo sunkumus ir išmokę tvarkytis su simptomais, žmonės neretai pasiekia puikių rezultatų ir atranda savo stipriąsias puses.