Afamitresgene autoleucel: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Afamitresgenas autoleucelas – tai imunoterapinis vaistas, skirtas gydyti suaugusiems, sergantiems sinovijos sarkoma. Paprastai šis medikamentas taikomas tuomet, kai kiti gydymo būdai pasirodo neveiksmingi. Prieš paskiriant šią gydymo formą, gydytojai atlieka specifinius tyrimus, kad nustatytų, ar būtent šis metodas tinka jūsų atvejui.

Kaip veikia afamitresgenas autoleucelas

Vaistas priskiriamas imuninės sistemos terapijoms – jis aktyvuoja organizmo apsaugines ląsteles, siekiant naikinti vėžinius audinius. Šis gydymo būdas unikalus tuo, kad naudojamos paties paciento baltosios kraujo ląstelės, kurios iš anksto laboratorijoje specialiai modifikuojamos. Tokiu būdu sukuriamas tikslinis smūgis prieš vėžines ląsteles.

Vartojimo eiga ir paruošimas

Pradžioje kraujo ląstelės renkamos procedūros, vadinamos leukafereze, metu. Surinktos ląstelės keliauja į specializuotą laboratoriją, kur pritaikomos individualiai. Tam reikia laiko – dažniausiai numatoma iki šešių savaičių. Kartais šią procedūrą gali tekti pakartoti, jei pirmą kartą gauti ląstelės netinka ar jų nepakanka.

Maždaug likus keturioms dienoms iki pagrindinio gydymo, skiriama chemoterapija – ji padeda organizmui tinkamai priimti naujas, gydymui paruoštas ląsteles. Prieš pat vartojant afamitresgeną autoleucelą, gali būti skiriama papildomų vaistų, padedančių sumažinti alerginių reakcijų ar sunkių šalutinių poveikių tikimybę.

Įvedus vaistą, pacientas likusį laiką stebimas gydymo įstaigoje, kad laiku pavyktų užfiksuoti ir gydyti galimus šalutinius reiškinius. Po procedūros artimiausias keturias savaites rekomenduojama būti arti gydymo įstaigos. Tuo metu reguliariai tikrinama kraujo sudėtis ir bendra sveikatos būklė.

Galimas šalutinis poveikis

Vartojant afamitresgeną autoleucelą, dažniausiai pasitaiko įvairių šalutinių reakcijų – jos gali būti ir nestiprios, ir pavojingos gyvybei, todėl apie visus stipresnius pojūčius svarbu pranešti gydytojui.

Skubios pagalbos prireikia šiais atvejais:

• gelia odą, staiga sunku kvėpuoti arba tinsta veidas, lūpos, gerklė ar liežuvis (alerginė reakcija);
• karščiuojate, šaltkrėtis, neįprastai pavargstate, pasireiškia viduriavimas ar vėmimas, pagreitėja pulsas, pakinta sąmonė ar orientacija (galimas citokinų išsiskyrimo sindromas);
• staigiai kyla kalbos, atminties, mąstymo sutrikimų, prasideda traukuliai – tai gali būti gyvybei pavojingos neurologinės komplikacijos.

Kiti galimi nepageidaujami reiškiniai:

• dažnesni ar sunkesni infekcijų požymiai (pvz., nuolatinis karščiavimas, gerklės skausmas, kūno skausmai);
• mėlynės ar kraujavimas be aiškios priežasties, išsekimas;
• per mažas kraujo ląstelių kiekis (dažni simptomai: karščiavimas, burnos ar odos žaizdelės, didelis nuovargis, šviesi oda, galvos svaigimas, dusulys).

Taip pat neretai gali pasitaikyti:

• bet kurios kūno vietos patinimas;
• krūtinės skausmas arba tempimas;
• širdies ritmo padažnėjimas;
• skrandžio, nugaros skausmai;
• kvėpavimo pasunkėjimas;
• pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
• apetito praradimas;
• žemas kraujospūdis;
• karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas.

Jei atsiranda sunkesnių būklės pokyčių ar jums kyla klausimų dėl savijautos – visada kreipkitės į gydytoją.

Kada nerekomenduojama gydytis

Šis medikamentas netinka žmonėms su tam tikra genetine savybe – ją įvertins gydantis gydytojas prieš paskirdamas gydymą. Būtina pranešti specialistui, jei:

• šiuo metu sergate ar neseniai sirgote bet kokia infekcija;
• anksčiau sirgote neurologinėmis ligomis (pvz., insultai, traukuliai, atminties praradimas);
• turite širdies, plaučių ar kvėpavimo problemų;
• diagnozuotas lėtinis kepenų ar inkstų nepakankamumas, mažas kraujo ląstelių kiekis;
• esate gydomas kraujo krešėjimą slopinančiais vaistais;
• nustatyta žema kraujospūdžio diagnozė;
• sergate arba sirgote tam tikromis virusinėmis infekcijomis (pvz., hepatitu B arba C, žmogaus imunodeficito virusu);
• antraštė apie nėštumą: prieš pradedant šį gydymą, moterims būtinas nėštumo testas. Šio vaisto nėštumo metu vartoti nerekomenduojama – aptarkite planus su gydytoju.
• kuo saugu žindyti vartojant šį vaistą – pasitarkite su savo gydytoju.

Pažymėtina, kad gydymas afamitresgenu autoleucelu gali padidinti riziką susirgti kitais vėžiniais susirgimais – šį klausimą taip pat aptarkite su gydančiu onkologu.

Vartojimo ypatumai ir dozavimas

Įprasta dozė suaugusiesiems priklauso nuo individualios organizmo būklės – dažniausiai ji koreguojama pagal specialius laboratorinius parametrus ir paciento genetinį profilį. Vaistas skiriamas iš karto, viena ar keliomis infuzijomis į veną. Prieš leidžiant vaistą būtina patvirtinti paciento tapatybę ir atlikti specialų paruošimą: taikoma trumpalaikė chemoterapija bei skiriami vaistai, sumažinantys alergijos tikimybę.

Vairavimas ir buvimas viešose vietose

Mažiausiai mėnesį po afamitresgeno autoleucelo injekcijos vengti vairuoti transporto priemones ar dirbti darbą, kuriam reikalingas budrumas. Vaistas gali laikinai paveikti reakciją, koncentraciją, atmintį ar net regėjimą, todėl saugumas itin svarbus.

Vengti donorystės – kraujo, organų, audinių ar ląstelių neaukoti po šio gydymo.

Sąveika su kitais vaistais

Afamitresgenas autoleucelas gali sąveikauti su kitomis vaistinėmis medžiagomis, įskaitant receptinius, nereceptinius vaistus, tam tikrus maisto papildus ar žolinius preparatus. Apie visus vartojamus preparatus būtina iš anksto informuoti gydytoją.

Papildoma informacija ir atsargumo priemonės

Pavėlavus ar praleidus suplanuotą gydymo vizitą, susisiekite su medikais ir suderinkite naują apsilankymo laiką. Perdozavimo atveju gydymas bus suteiktas gydymo įstaigoje.

Šis gydymas gali paveikti kai kurių medicininių tyrimų rezultatus – visada informuokite kitus gydytojus, kad vartojate šį preparatą.

Vaistus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Niekada nesidalykite vaistais su kitais asmenimis. Afamitresgenas autoleucelas – tik individualiam gydymui ir tik pagal gydytojo paskyrimą.