Afluria Influenza Vaccine: vartojimas ir šalutiniai poveikiai

Afluria – tai nuo gripo apsaugantis vakcinos injekcija, skirta suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 mėnesių amžiaus. Vakcina kiekvienais metais atnaujinama pagal tuo metu cirkuliuojančius ir tikėtinus gripo viruso tipus, kad būtų užtikrinta efektyviausia apsauga nuo gripo infekcijos.

Kam naudojama afluiria vakcina?

Afluria vartojama siekiant sumažinti riziką susirgti gripu – tai viena iš pagrindinių sezoninio gripo vakcinų. Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu kosint, čiaudint arba per užterštus paviršius, todėl gali labai lengvai užkrėsti daugelį žmonių per trumpą laiką. Pats gripas dažnai sukelia aukštą temperatūrą, bendrą silpnumą ir gali būti pavojingas, ypač mažiems vaikams, vyresniems žmonėms bei sergantiems lėtinėmis ligomis.

Skiepijimas Afluria padeda pasiruošti imunitetui – vakcinoje yra sunaikinto (inaktyvuoto) gripo viruso dalelių, kurios sužadina organizmo imuninį atsaką, bet nesukelia pačios ligos. Tačiau svarbu žinoti, kad ši vakcina negali apsaugoti nuo gripo, jei žmogus jau yra užsikrėtęs virusu prieš vakcinaciją arba jei sergama kita viruso atmaina, kuriai vakcina nėra veiksminga.

Kada ir kaip leidžiama vakcina?

Afluria paprastai leidžiama į žastą ar šlaunį, priklausomai nuo asmens amžiaus. Procedūrą atlieka sveikatos priežiūros specialistas gydymo įstaigoje. Vakcina įprastai skiepijama rudenį, bet tikslų laiką rekomenduojama aptarti su savo gydytoju. Imunitetas susiformuoja per kelias savaites po skiepo, tačiau su laiku gali silpnėti – todėl rekomenduojama kasmet pasiskiepyti iš naujo.

Vaikams gali būti reikalinga pakartotinė dozė praėjus maždaug mėnesiui po pirmojo skiepo, ypač jei jie skiepijami pirmą kartą gyvenime. Jeigu asmuo sirgo lengva peršalimo liga (be karščiavimo) – skiepytis galima. Jeigu jaučiami stiprūs ligos simptomai ar temperatūra, rekomenduojama vakcinaciją atidėti iki pilno pasveikimo.

Kada Afluria vakcina nerekomenduojama?

Yra tam tikrų būklių, kai šios vakcinos vartoti negalima arba reikia ypatingo atsargumo:

• jeigu anksčiau buvo sunki alerginė reakcija į gripo vakciną;
• jei žmogus alergiškas kiaušinio baltymams;
• jei per artimiausias 6 savaites po skiepo praeityje buvo pasireiškęs Gijeno-Barė (Guillain-Barré) sindromas;
• jei yra kraujo krešėjimo sutrikimų (pavyzdžiui, hemofilija), dažnai atsiranda mėlynių;
• jei sergama neurologinėmis ligomis ar po ankstesnio skiepo pasireiškė neurologinė reakcija;
• jei žmogui yra polinkis į traukulius;
• jei imunitetas susilpnėjęs dėl ligos, vaistų ar po organų persodinimo.

Jeigu yra žinoma alergija lateksui, apie tai svarbu informuoti gydytoją.

Vartojimo ypatumai vaiko ar nėštumo metu

Nėščiosioms rekomenduojama skiepytis, kad apsaugotų tiek save, tiek būsimą naujagimį nuo galimų gripo komplikacijų. Maitinančioms moterims, prieš skiepijantis Afluria, būtina pasitarti su gydytoju, kad įvertintų individualią situaciją. Vaikams iki 6 mėnesių šios vakcinos vartoti negalima.

Galimi šalutiniai poveikiai

Pasiskiepijus AFurija, pačio gripo susirgimo sukelti negali, nes vakcina neturi gyvo viruso. Tačiau, kaip ir vartojant bet kokį skiepą, galimi tam tikri nepageidaujami poveikiai. Dažniausiai jie būna trumpalaikiai, lengvi ir praeina savaime.

Dažni ir lengvi pojūčiai po skiepo

• paraudimas, patinimas, skausmas ar sukietėjimas injekcijos vietoje;
• nedidelis karščiavimas, šaltkrėtis;
• galvos skausmas, mieguistumas, nuovargis;
• raumenų ar sąnarių skausmas;
• vaikams – lengvas nervingumas ar verksmingumas.

Rimtesni šalutiniai reiškiniai

• staigus silpnumas ar neįprastas jutimas rankose ar kojose (gali atsirasti po 2-4 savaičių);
• didelė temperatūra;
• traukuliai;
• netikėtas kraujavimas;
• stipri alerginė reakcija – dilgėlinė, kvėpavimo pasunkėjimas, veido ar liežuvio patinimas.

Apie sunkų šalutinį poveikį būtina nedelsiant pranešti gydytojui. Lengvi reiškiniai dažniausiai praeina per kelias dienas ir gydymo nereikia.

Sąveika su kitais vaistais

Prieš skiepijantis svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, ypač:

• vaistus nuo epilepsijos (pvz., fenitoiną);
• teofiliną;
• antikoaguliantus – kraujo krešėjimą mažinančius vaistus (pvz., varfariną);
• vaistus, slopinančius imuninę sistemą (imunosupresantus), pvz., vartojamus lėtinėms ligoms ar po organų persodinimo;
• steroidinius vaistus (geriamos, purškiamos ar leidžiamos formos);
• ar kitus vaistus, kurie gali turėti poveikį imuninei sistemai.

Kai kuriais atvejais dėl vartojamų vaistų gali reikėti skiepijimą atidėti arba atidžiau stebėti organizmo reakciją.

Ką daryti praleidus ar pavėlavus skiepą?

Paprastai nuo gripo skiepijama vieną kartą per metus. Jeigu priminimą ar paskirtą skiepą praleidote – susisiekite su savo gydytoju dėl tolimesnių rekomendacijų. Jei vaikai turėjo gauti papildomą dozę, verta pasikonsultuoti, ar ją reikia atidėti, ar galima skiepyti vėliau.

Praktiniai patarimai po skiepo

Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems galima vartoti gydytojo rekomenduotus vaistus be aspirino (pvz., acetaminofeną, ibuprofeną), jei po skiepo pasireiškia skausmas ar pakyla temperatūra. Svarbu ypač rūpintis mažais vaikais, kurie turi polinkį į traukulius – tokiu atveju galima iš anksto aptarti karščiavimą mažinančių vaistų vartojimą.

Kiti įspėjimai

Nors Afluria – viena iš dažniausiai naudojamų vakcinų nuo gripo, kaip ir bet kuris vaistas, ji gali netikti visiems ir ne visada apsaugo nuo visų gripo atmainų. Skiepytis nuo gripo patariama kasmet, nes virusai nuolat kinta, todėl kiekvienai sezonui vakcina ruošiama iš naujo.

Jei kyla klausimų ar nerimaujate dėl skiepijimo, pasikonsultuokite su gydytoju ar slaugytoju – jie gali patikslinti individualias rizikas ir naudą būtent jums ar jūsų šeimos nariams.