Akromegalija: priežastys, simptomai ir gydymas

Akromegalija – tai lėtinė būklė, kuri atsiranda, kai hipofizė, esanti smegenų apačioje, pradeda gaminti per daug augimo hormono jau po to, kai organizmas nustoja augti. Nors ši liauka yra labai maža, jos išskiriami hormonai turi didžiulę įtaką visam organizmui.

Kaip pasireiškia akromegalija?

Augimo hormono perteklius lemia lėtą, bet nuolatinį kai kurių kūno dalių didėjimą. Dažniausiai pirmieji pokyčiai pastebimi rankose ir pėdose – pradeda netikti žiedai, reikia platesnės avalynės. Veido bruožai taip pat tampa stambesni: sustorėja lūpos, nosis, žandikaulis, padidėja liežuvis, tarp dantų gali atsirasti tarpai.

• Sąnarių skausmas, pamažu išsivystanti artrito forma
• Pastebimas šiurkštesnis, storesnis kūno plaukuotumas
• Balsas tampa žemesnis, audringesnis
• Išryškėję odos pokyčiai: storėjimas, riebalavimasis, gausesnis prakaitavimas ir kvapas
• Dažnas galvos skausmas
• Silpnumas, nuovargis, dilgčiojimas ar skausmas pirštuose
• Sumažėjęs lytinis potraukis
• Moterims – menstruacijų ciklo pakitimai ar pieno išsiskyrimas iš krūtų
• Užkimęs balsas, knarkimas, miego apnėja
• Regėjimo problemos

Kuo akromegalija skiriasi nuo gigantizmo?

Abiem atvejais organizme būna per daug augimo hormono, tačiau skirtumas priklauso nuo to, kada prasideda hormonų išsiskyrimo padidėjimas. Jei tai įvyksta vaikui dar nepasibaigus augimui, vystosi gigantizmas ir vaikas gali užaugti labai aukštas. Jei hormono šuolis įvyksta jau suaugusiam, kaulai nebepailgėja, bet didėja pėdų, plaštakų, veido, kai kurių vidaus organų dydis.

Kas sukelia akromegaliją?

Priežastis dažniausiai yra gerybinis hipofizės navikas, vadinamas adenoma. Dėl šio darinio hipofizė ima nevaldomai gaminti augimo hormoną, kuris paskatina kepenis išskirti kitą hormoną – IGF-1. Šis hormonas spartina įvairių kūno audinių, ypač kaulų ir vidaus organų, augimą.

Pituitarinių adenomų įtaka

Didžioji dalis akromegalijos atvejų kyla būtent dėl gerybinių hipofizės navikų. Nors šie dariniai nėra vėžiniai, jie trikdo hormonų balansą ir lemia ligos simptomus.

Kitos navikų rūšys

Retais atvejais augimo hormoną ar IGF-1 gali išskirti navikai kituose organuose – kasoje, kepenyse ar net tam tikrose smegenų dalyse, taip pat sukelti akromegalijai būdingus požymius.

Paveldimumo vaidmuo

Kol kas nėra aišku, kodėl kai kurie žmonės suserga akromegalija, tačiau manoma, kad tam įtakos turi paveldėti genai. Nustatyta, kad tam tikri genetiniai pokyčiai gali didinti hipofizės navikų tikimybę vystytis.

Kaip atpažinti ir diagnozuoti akromegaliją?

Pirmieji pokyčiai dažnai vystosi lėtai – simptomai gali ryškėti metų metus, todėl liga dažnai nustatoma pavėluotai. Pirmiausia gydytojas pasiteirauja apie fizinius pokyčius, simptomus, laiką, per kurį jie atsirado.

Tyrimai

• Kraujo tyrimai, matuojant IGF-1 koncentraciją
• Gliukozės tolerancijos testas, stebint GH kiekį kraujyje po saldaus gėrimo – ligos atveju jis mažai sumažėja
• Gali būti atliekami ir kiti tyrimai: širdies echoskopija, miego tyrimas, kaulų rentgenas, hipofizės MRT ar kompiuterinė tomografija, siekiant rasti naviką
• Fotonuotraukų palyginimas, siekiant objektyviai įvertinti išorės pokyčius

Akromegalijos gydymo galimybės

Nustačius ligą, gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, amžių ir bendrą sveikatą. Dažniausiai taikoma kelių metodų kombinacija.

Chirurginis gydymas

Pirmiausia stengiamasi chirurgiškai pašalinti hipofizės naviką. Operacija paprastai atliekama per nosį ar burną, siekiant kuo mažiau pažeisti aplinkinius audinius. Kai kuriais atvejais prieš operaciją skiriami vaistai, mažinantys naviko dydį. Po operacijos stebimas hormonų kiekis ir paciento savijauta – dažnai simptomai pradeda lengvėti jau po kelių dienų.

Vaistiniai preparatai

• Vaistai, slopinantys augimo hormono gamybą (somatostatino analogai)
• Vaistai, blokuojantys augimo hormono poveikį (GH receptorių antagonistai)
• Dopamino agonistai, galintys padėti sumažinti hormonų išsiskyrimą

Šie preparatai rekomenduojami po operacijos arba jei operuoti negalima.

Radioterapija

Kai naviko pašalinti nepavyksta visiškai arba hormonai išlieka per dideli, papildomai taikoma spindulinė terapija. Yra kelios šios procedūros rūšys:

• Klasikinė radioterapija, trunkanti kelias savaites
• Protonų spindulių terapija, leidžianti tiksliau paveikti naviką
• Stereotaksinė radiochirurgija – viena didelė spindulių dozė taikoma tiesiai navikui

Radioterapija padeda sulėtinti ar sustabdyti naviko augimą ir hormonų perteklių, tačiau poveikis gali pasireikšti tik po kelerių metų.

Galimos akromegalijos pasekmės

Nesigydant šios būklės, didėja rizika susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip:

• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Hipertenzija
• Diabetas
• Osteoartritas
• Goiteris (padidėjusi skydliaukė)
• Karpalinis tunelio sindromas
• Stuburo pažeidimai, regėjimo sutrikimai
• Miego apnėja, polipai ar polipoidiniai darinių žarnyne

Sunkių komplikacijų atveju, ypač negydant ligos, gali sutrumpėti gyvenimo trukmė.

Ką verta žinoti apie gyvenimą su akromegalija?

Svarbiausia anksti pastebėti požymius ir pradėti gydymą. Nors visiškai pasveikti įmanoma tik apie naviką pašalinus chirurginiu būdu, net ir kitais atvejais gydymas padeda sumažinti simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę.

Pagalba ir palaikymas

Diagnozavus retą ligą, verta ieškoti bendraminčių arba atvirai kalbėtis su artimaisiais apie reikalingą pagalbą kasdieniame gyvenime. Jei jaučiatės prislėgti ar nerimaujate, naudinga kreiptis į specialistus, kurie gali padėti prisitaikyti prie pokyčių.

Išvada

Akromegalija – reta, bet rimta liga, dažniausiai susijusi su gerybiniais hipofizės navikais. Taikant šiuolaikinį gydymą, daugeliui žmonių pavyksta suvaldyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą, svarbiausia laiku kreiptis į gydytojus ir vykdyti jų rekomendacijas.