Aktininė keratozė

Aktininė keratozė, dar žinoma kaip saulės keratozė ar saulės dėmės, yra dažna ikivėžinė odos pakitimų forma, kuri išsivysto dėl ilgo ultravioletinių spindulių poveikio. Nepaisant to, jog ši būklė laikoma ankstyvu odos pakitimu, laiku ją pastebėjus galima išvengti rimtų pasekmių.

Odos vėžio tipai

Odos vėžys – tai nenormalus odos ląstelių augimas, dažniausiai pasireiškiantis tose vietose, kurios dažnai gauna tiesioginių saulės spindulių, tačiau gali atsirasti ir ant atokesnių kūno dalių. Tai – viena dažniausių vėžio formų.

• Bazalinių ląstelių karcinoma – vystosi bazalinių ląstelių sluoksnyje ir dažnai atrodo kaip perlinių atspalvių mazgeliai.
• Plautinių ląstelių karcinoma – prasideda paviršiniame odos sluoksnyje, gali plisti giliau ir suformuoti opas ar iškilias plokšteles.
• Melanoma – kilusi iš melanocitų (ląstelių, gaminančių odos pigmentą), būdinga greitesnė plitimo eiga ir didesnis pavojus sveikatai.

Kaip atsiranda odos vėžys?

Odos vėžio pradžia dažniausiai siejama su epidermiu – viršutiniu, nuolat besikeičiančiu odos sluoksniu. Čia randamos trys pagrindinės ląstelių rūšys:

• Sluoksninės (plautinės) ląstelės – jos yra arti paviršiaus ir atlieka odos apsaugos funkciją.
• Bazalinės ląstelės – pagrindinis naujų odos ląstelių šaltinis, išsidėsčiusios giliau po sluoksninėmis ląstelėmis.
• Melanocitai – gamina pigmentą melaniną, kuris odai suteikia spalvą ir papildomai padeda apsaugoti gilesnius sluoksnius nuo UV spindulių.

Kiekvienos rūšies ląstelės pažeidimai lemia skirtingų tipų vėžio vystymąsi, todėl jų kilmė yra svarbi renkantis gydymo būdą.

Kas paskatina odos pažeidimus?

Daugiausiai žalos odos ląstelėms sukelia ultravioletiniai spinduliai, esantys saulės šviesoje ir soliariumų lempos. Visgi, pasitaiko atvejų, kai vėžys ar ikivėžiniai pakitimai formuojasi net ir ant uždengtų odos vietų. Tai rodo, kad kitų veiksnių (pvz., sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis ar imuniteto silpnėjimo) įtaka rizikai taip pat yra reikšminga.

Aktininės keratozės požymiai

Aktininė keratozė dažniausiai pasireiškia šiurkščiais, sausu paviršiumi, gelsvai rudos ar rausvos spalvos lopinėliais. Jie dažniau atsiranda vietose, kurios nuolat veikiamos saulės – ant veido, kaktos, nosies, lūpų, ausų ar rankų viršaus. Jautresni saulės poveikiui yra šviesios odos, vidutinio amžiaus ir vyresni asmenys. Vienam žmogui gali susiformuoti tiek viena, tiek kelios dėmės.

Komplikacijos ir gydymo galimybės

Nors pati aktininė keratozė yra ikivėžinis odos pakitimas, nereaguojant laiku ji gali išsivystyti į plautinės ląstelės karcinomą. Manoma, kad net iki 60 % šios rūšies vėžio atvejų prasideda nuo aktininės keratozės.

Gydymo variantų yra ne vienas, jie parenkami individualiai – atsižvelgiant į dėmių vietą, dydį ir kiekį. Dažniausiai taikoma krioterapija (užšaldymas), mechaninis nuogriebimas, lazerio procedūros arba šviesos terapija. Kai kuriais atvejais skiriami išoriniai tepalai ar kremai, turintys specifinių veikliųjų medžiagų, kurios naikina pažeistas ląsteles.