Anafilaksijos priežastys ir rizikos veiksniai

Anafilaksija yra gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kai organizmo imuninė sistema į tam tikras medžiagas sureaguoja perdėtai stipriai. Tokio atsako metu visa eilė uždegiminių medžiagų pasklinda per visą kūną, dažnai staiga sukeldamos pavojų gyvybei. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji bet kada gali išsivystyti žmogui, kuris jau buvo jautrus tam tikram alergenui.

Kaip vystosi anafilaksija

Žmogaus imuninė sistema nuolat stebi aplinką, saugodama organizmą nuo potencialiai kenksmingų veiksnių. Tačiau jei žmogus yra jautrus alergenui, pavyzdžiui, tam tikram vaistui, vabzdžio nuodams ar maistui, susidūręs su juo imunitetas pradeda stiprią uždegiminę reakciją. Alergenui patekus į organizmą, imuninės ląstelės atpažįsta jį pagal anksčiau susidariusius antikūnus. Tuomet iš stiebelinių ląstelių (putliųjų ląstelių) ir bazofilų staiga išsiskiria histaminas ir kitos medžiagos, kurios lemia kraujagyslių praplėtimą, skysčių prasiskverbimą į audinius ir daug kitų reakcijų.

Dėl šių pokyčių žmogus ima tinti, sumažėja kraujospūdis, gali kilti dusulys, atsirasti dilgėlinė ar net prasidėti šokas. Įprastai po pirmojo kontakto su alergenu anafilaksija nepasireiškia — ją gali sukelti pakartotinis susidūrimas.

Kai kuriais atvejais sunki alerginė reakcija gali prasidėti ir be išankstinio jautrumo, pavyzdžiui, dėl kai kurių intraveninių vaistų ar kontrastinių medžiagų. Tokios reakcijos vadinamos anafilaktoidinėmis.

Dažniausi anafilaksijos sukėlėjai

Anafilaksiją dažniausiai sukelia:

• Maisto produktai (ypač vaikams) – žemės riešutai, anakardžiai, graikiniai riešutai, lazdynų riešutai, žuvis, vėžiagyviai, vištų kiaušiniai, karvės pienas, kviečiai, soja ir sezamas.
• Vabzdžių įgėlimai – dažniausiai širšių, bičių, gelsvių ar vapsvų, rečiau – skruzdėlių.
• Vaistai – penicilinai ir kiti antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas, aspirinai).
• Natūralus lateksas, aptinkamas pirštinėse, balionuose ir kai kuriose medicininėse prekėse.

Kai kuriems žmonėms užtenka vien kontakto su lateksu ore, kad sukeltų pavojingą reakciją.

Fizinė veikla taip pat kartais tampa anafilaksijos priežastimi ir žinoma kaip fizinio krūvio sukelta anafilaksija. Tokiais atvejais simptomai prasideda greitai po pratimų, dažniausiai jei prieš juos ar jų metu suvartojamas tam tikras maistas (pavyzdžiui, kviečiai). Kartais anafilaksiją gali paskatinti šalčio poveikis, erkės įkandimai (pavyzdžiui, sukeliant jautrumą tam tikram mėsoje esančiam angliavandeniui), rečiau – dulkių erkučių dalelės maiste.

Dalis atvejų nėra susiję su jokiomis žinomomis priežastimis – tokia anafilaksija vadinama idiopatine.

Ženklai ir simptomai

• Greitai atsirandantis dusulys ar švokštimas
• Dilgėlinė arba bėrimai
• Skausmas ar spazmai pilve
• Pykinimas, vėmimas
• Veido, lūpų, liežuvio ar kaklo tinimas
• Svaigulys, alpimas
• Stiprus nerimo pojūtis

Per kiek laiko pasireiškia anafilaksija?

Reakcija dažniausiai prasideda per 20 minučių–2 valandas po kontakto su alergenu, tačiau kartais simptomai gali vystytis ir lėčiau. Yra atvejų, kai po pirminės lengvos reakcijos praėjus kelioms valandoms užklumpa staigi, žymiai sunkesnė banga (vadinama bifazine anafilaksija).

Kaip gydoma anafilaksija

Ištikus anafilaksijai būtina kuo skubiau suleisti adrenalino (epinefrino) preparatą į raumenis. Jei žmogus nebekvėpuoja ar netenka sąmonės, būtina pradėti gaivinimą. Gydymui taip pat gali būti skirtos intraveninės antihistamininių vaistų ir steroidų dozės uždegimo mažinimui, o kvėpavimui palengvinti – inhaliaciniai vaistai (pvz., beta-adrenoreceptorių agonistai).

Net ir pagerėjus po pradinių priemonių, svarbu stebėti žmogų kelias valandas ligoninėje, nes reakcija gali atsinaujinti.

Pavojus ir rizikos veiksniai

Anafilaksija yra pavojingiausia žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar sunkų kvėpavimo takų susirgimą (pvz., blogai kontroliuojamą astmą). Tokiais atvejais mirties rizika didesnė, ypač jei žmogus vartoja tam tikrus vaistus (pavyzdžiui, beta blokatorius), kurie gali susilpninti gydymo efektą.

Ligos pasikartojimo rizika ypač išauga, jei žmogus jau buvo patyręs anksčiau sunkią alerginę reakciją.

Genetinis polinkis

Alergijos ir astma dažniau pasireiškia šeimose – tam turi įtakos genetika. Jeigu turite bent vieną alergiją, net jei reakcijos būdavo lengvos, išlieka galimybė, kad kontakto su tuo pačiu alergenu metu gali vystytis sunki anafilaksija.

Yra retų genetinių ligų, kaip mastocitozė, kai žmogaus organizme susikaupia daugiau stiebelinių ląstelių, stiprėja alergijos reakcijos.

Ką reikėtų prisiminti

Anafilaksija gali pasireikšti bet kuriam asmeniui, kuris jautrus atitinkamam alergenui, net jei ankstesnės reakcijos buvo lengvos. Svarbu turėti adrenalino automatinį švirkštiklį, jei priklausote rizikos grupei, ir nedelsti jį naudoti, vos pajutę pirmuosius simptomus. Net ir po vaistų vartojimo būtina kreiptis į gydymo įstaigą, nes reakcija gali pasikartoti. Nors anafilaksija laikoma sunkia būkle, dauguma žmonių, gavę laiku reikiamą pagalbą, visiškai pasveiksta. Mirtinos baigtys labai retos.