Anisakis: žuvyse randamas parazitas

0
5

Ar mėgstate suši ar kitus patiekalus iš žuvies? Ragaudami neapdorotą ar nevisiškai išvirtą žuvį galite netikėtai susidurti su Anisakis simplex – parazitine kirmėle, kuri gali nemaloniai paveikti žmogaus organizmą. Nors ši kirmėlė siekia maždaug 2 cm ilgį, ji gali sukelti itin nemalonius simptomus, jei patenka į virškinamąjį traktą.

Anisakis simplex: kas tai per parazitas?

Anisakis simplex yra apvalioji kirmėlė, priklausanti nematodų grupei. Šio parazito vystymasis vyksta keliose stadijose, kurių didžiąją dalį kirmėlė praleidžia vandenyne. Suaugusios Anisakis kirmėlės gyvena žinduolių, daugiausia jūrinių – ruonių ir banginių – skrandyje, o jų kiaušinėliai į aplinką patenka su išmatomis. Išsiritę lervos užkrečia jūros moliuskus, vėliau suėdamos žuvų ar kalmarų, kuriuose ir užsilaiko iki galutinio šeimininko – jūrinio žinduolio.

Žmogus – atsitiktinis šeimininkas

Anisakis gali patekti į žmogaus organizmą, kai valgoma žalia arba nepakankamai termiškai apdorota užsikrėtusi jūros žuvis. Taip pat galima užsikrėsti vartojant nesaugius kalmarų ar kitų jūrinės kilmės produktų patiekalus. Žmogui ši lerva tampa aklaviete, nes jo organizme Anisakis negali visiškai subręsti.

Kaip plinta infekcija?

Anisakis lervos dažniausiai randamos šiose žuvyse:

  • menkėje
  • jūrų lydekoje
  • plekšnėje
  • ramiojo vandenyno lašišoje
  • silde
  • juodažuviuose
  • jūriniuose ešeriuose

Užsikrėsti rizikuoja visi, kurie mėgsta žalią arba nepakankamai keptą jūros žuvį ar kalmarus.

Simptomai ir jų atpažinimas

Kai Anisakis lerva įsiskverbia į žarnyno sienelę, ji sukelia stiprų uždegiminį atsaką. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai:

  • aštrus pilvo skausmas
  • pykinimas
  • vėmimas

Šie simptomai atsiranda dėl to, kad organizmas reaguoja į parazito prasiskverbimą suintensyvėjusiu imuniniu atsaku – formuojasi granuloma, t. y. apsauginis audinių mazgas aplink kirmėlytę.

Diagnozė

Anisakiozė gali būti nustatyta atliekant gastroskopiją arba tiriant paimtų žarnyno audinių mėginius. Pagauti Anisakis žmogaus organizme pavyksta ne visada, nes paprastai lerva per maždaug 3 savaites natūraliai pasišalina iš žarnyno.

Gydymo galimybės ir profilaktika

Pagrindinis gydymo būdas – mechaninis parazito pašalinimas endoskopijos arba chirurginės operacijos metu, jei lervos nesėkmingai pasišalina iš organizmo pačios ir sukelia komplikacijas.

Norint išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama ruošti žuvį termiškai arba laikytis griežtų žuvies užšaldymo taisyklių. Pavyzdžiui, žuvis turi būti užšaldoma bent iki –31°C temperatūros 15 valandų arba iki –20°C ne trumpiau kaip 7 paras. Taip pat žuvis vizualiai tikrinama dėl galimų parazitų.

Galimos komplikacijos

Jei parazitas nėra pašalinamas iš organizmo, jis gali prasiskverbti į žarnyną ir sukelti stiprų uždegimą ar net imituoti kitų ligų simptomus, pvz., apendicitą ar Krono ligą.

Dr. Tomas Vaitiekus

Komentarų sekcija išjungta.