Apendicitas: ankstyvieji simptomai, priežastys, skausmo vieta

Apendicitas yra apendikso uždegimas. Tai medicininė situacija, reikalaujanti skubios chirurginės intervencijos, kad apendiksas būtų pašalintas. Laimei, žmogus gali puikiai gyventi be šio organo.

Apendicito tipai

• Ūmus apendicitas. Tai dažniausia apendicito forma, kurios simptomai atsiranda staiga ir greitai pablogėja per kelias valandas.
• Lėtinis apendicitas. Šio tipo apendicitas pasižymi tuo, kad uždegimas yra, tačiau paprastai neblogėja. Simptomai dažniausiai būna lengvesni, tačiau skausmas gali pasikartoti savaitėmis, mėnesiais ar net metais. Dėl mažesnio lėtinio apendicito supratimo diagnozavimas tampa sudėtingesnis.

Apendikso vieta

Apendiksas yra apie 9 cm ilgio audinių vamzdelis, besitęsiantis nuo storojo žarnyno apatinėje dešinėje kūno pusėje. Apendikse yra specializuoto audinio, galinčio gaminti antikūnus, tačiau jo funkcija nėra iki galo aiški.

Kas sukelia apendicitą?

Apendicitas pasireiškia maždaug 1 iš 20 žmonių per jų gyvenimą. Nors apendicitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, vaikams iki 2 metų jis yra retas. Dažniausiai apendicitas pasitaiko tarp 10–30 metų amžiaus žmonių ir dažniau tiems, kurie gimimo metu priskirti vyrų lyčiai. Jei jūsų šeimoje yra buvę apendicito atvejų, tai gali padidinti jūsų riziką. Nors apendicitas nėra paveldimas sutrikimas, tam tikri genetiniai veiksniai gali prisidėti prie didesnės rizikos.

Apendicitas atsiranda, kai apendiksas užsikemša. Tai gali sukelti:

• Išmatos, kurios sukietėjo ir užblokavo apendikso angą.
• Svetimkūnis (kažkas, kas neturėtų būti organizme).
• Vėžys.
• Infekcijos, kurios sukelia apendikso patinimą kaip atsaką į organizmo infekciją.

Tam tikros sąlygos, galinčios sukelti apendicitą

• Apendikso akmenys. Senos išmatos gali išdžiūti ir pavirsti kietais akmenimis, kurie užkemša apendikso angą. Šie akmenys dažnai ne tik neša bakterijas, bet ir gali įkalinti kitas bakterijas apendikse, sukeldami uždegimą.
• Limfoidų hiperplazija. Limfinė sistema padeda reguliuoti skysčius, filtruoti bakterijas ir gaminti baltuosius kraujo kūnelius. Esant limfoidų hiperplazijai, limfmazgiai pradeda gaminti papildomas ląsteles reaguodami į virusą ar infekciją. Kadangi apendikse yra limfinio audinio, jis gali patinti, net jei pats nėra infekcijos šaltinis. Ši patinimas gali užblokuoti apendiksą ir sukelti infekciją.
• Kolitas. Jei storasis žarnynas yra uždegęs, tai gali paveikti apendiksą – tiek dėl infekcijos plitimo, tiek dėl dirginimo.
• Navikai. Retais atvejais apendikse gali augti navikai, sukeldami apendicitą.
• Parazitai. Jei parazitas užkemša arba iš dalies užkemša apendikso angą, jis gali tapti uždegęs.
• Cistinė fibrozė. Kai kuriems žmonėms su cistine fibroze apendiksas būna didesnis, todėl padidėja apendicito rizika.

Apendicito simptomai

Klasikiniai apendicito simptomai yra šie:

• Skausmas apatinėje dešinėje pilvo dalyje arba skausmas šalia bambos, kuris vėliau pereina žemiau. Tai dažniausiai yra pirmasis požymis. Skausmo vieta gali skirtis priklausomai nuo apendikso padėties. Jei apendiksas yra už storosios žarnos, skausmas gali būti jaučiamas netoli dubens. Nėštumo metu skausmas gali prasidėti aukščiau, nes apendiksas gali pasislinkti.
• Apetito praradimas
• Pykinimas ir vėmimas, kurie prasideda netrukus po pilvo skausmo atsiradimo
• Išsipūtęs pilvas
• Karščiavimas nuo 37,2 iki 38,9 °C
• Negalėjimas praleisti dujų

Mažiau paplitę apendicito simptomai apima:

• Bukas ar aštrus skausmas bet kurioje viršutinėje arba apatinėje pilvo dalyje, nugaroje arba ties dubens kaulu
• Skausmingas arba sunkus šlapinimasis
• Vėmimas dar prieš prasidedant pilvo skausmui
• Stiprūs spazmai
• Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas su dujų kaupimusi

Nėštumo metu netipiniai apendicito požymiai yra šie

• Rėmuo ir/arba virškinimo sutrikimai
• Dubens skausmas
• Skausmas po šonkauliais
• Skausmas šlapinantis

Jei turite šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ūminis apendicitas pasireiškia staiga ir greitai progresuoja per 24 valandas. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą galima išvengti komplikacijų. Venkite maisto, gėrimų ir bet kokių skausmo malšintojų, antacidų, vidurius laisvinančių preparatų ar šildymo kompresų.

Kaip diagnozuojamas apendicitas?

Apendicito diagnozė gali būti sudėtinga, nes jo simptomai dažnai būna neaiškūs arba panašūs į kitų ligų požymius, įskaitant tulžies pūslės problemas, šlapimo pūslės ar šlapimo takų infekcijas, Krono ligą, gastritą, inkstų akmenis, žarnyno infekcijas ir kiaušidžių problemas.

Šie tyrimai gali padėti diagnozuoti apendicitą:

• Pilvo apžiūra, siekiant nustatyti uždegimą
• Šlapimo tyrimas, kad būtų atmesta šlapimo takų infekcija
• Tiesiosios žarnos apžiūra
• Kraujo tyrimas, siekiant nustatyti, ar organizmas kovoja su infekcija
• Kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliausias diagnostikos metodas
• Ultragarsas
• Nėštumo testas ir ultragarsas, siekiant atmesti negimdinį nėštumą (kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdoje)
• Dubens apžiūra, siekiant atmesti dubens uždegiminę ligą, kiaušidžių cistą ar kitą reprodukcinius organus veikiantį sutrikimą

Apendicito komplikacijos

Jeigu uždegimo apimtas apendiksas nėra gydomas, jis gali plyšti ir išskirti bakterijas bei audinių likučius į pilvo ertmę – centrinę kūno dalį, kurioje yra kepenys, skrandis ir žarnos. Tai gali sukelti peritonitą – rimtą pilvaplėvės (pilvo ertmės dangalo) infekciją. Peritonitas yra pavojingas gyvybei ir reikalauja skubaus gydymo stipriais antibiotikais bei chirurginės intervencijos, kad būtų pašalintas pūlis.

Pūlinys

Kai apendiksas plyšta, kartais gali susidaryti pūlinys – pūlių sankaupa. Tokiu atveju gydytojas paprastai išleidžia pūlį ir apendiksą pašalina chirurginės operacijos metu.

Žarnų nepraeinamumas (ileusas)

Kai kuriais atvejais apendikso uždegimas gali sukelti ileusą – būklę, kai žarnynas nustoja susitraukinėti ir maistas nebegali judėti virškinimo sistema. Ši būklė yra laikina, tačiau gali sukelti užkietėjimą, pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi.

Fistulė

Nors tai reta, po apendektomijos gali susiformuoti fistulė – netinkamas praėjimas tarp dviejų kūno dalių. Kalbant apie apendicitą, fistulė gali formuotis, įtraukiant žarnyną. Fistulės gydomos chirurginiu būdu.

Kitos galimos komplikacijos

Po apendicito taip pat gali atsirasti:

• Plonosios žarnos nepraeinamumas. Tai yra maisto ir skysčių judėjimo per plonąją žarną blokavimas.
• Infekcija chirurginės intervencijos vietoje.
• Persileidimas, jei esate nėščia.

Apendicito gydymas

Apendicitas beveik visada gydomas kaip skubi situacija. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis apendikso pašalinimas, vadinamas apendektomija.

Jeigu gydytojas įtaria apendicitą, jis paprastai greitai pašalina apendiksą, kad būtų išvengta plyšimo. Jei susidarė pūlinys, gali prireikti dviejų procedūrų: pirmoji – pūlio ir skysčių išleidimas, o antroji – apendikso pašalinimas. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad ūminį apendicitą galima gydyti antibiotikais, siekiant išvengti operacijos.

Apendektomijos procedūra

Prieš pašalinant apendiksą, jums bus skirti antibiotikai kovai su infekcija. Operacijos metu paprastai naudojama bendra nejautra, todėl miegosite procedūros metu. Negalėsite valgyti ar gerti 8 valandas prieš operaciją, tačiau skysčiai bus tiekiami per intraveninę liniją (IV).

Apendektomijos tipai

• Laparoskopinė operacija.
  Tai dažniausiai taikomas apendektomijos metodas dėl greito sveikimo laikotarpio. Operacijos metu gydytojas į pilvą įleidžia dujų, kad geriau matytų apendiksą. Apendiksas pašalinamas per 4 colių (apie 10 cm) ilgio pjūvį arba naudojant laparoskopą – ploną teleskopo formos prietaisą, kuris leidžia matyti pilvo ertmę. Jei yra peritonitas, chirurgas išvalys pilvą ir išleis pūlį. Pjūvis uždaromas tirpstančiomis arba įprastomis siūlėmis. Jei naudojamos įprastos siūlės, jas reikės pašalinti po 7–10 dienų. Jei nėra komplikacijų, iš ligoninės galėsite išeiti per 24 valandas.
• Atvira operacija.
  Jei apendiksas jau plyšo arba jei anksčiau esate turėję atvirą pilvo operaciją, gydytojas padarys didesnį pjūvį apatinėje dešinėje pilvo pusėje. Apendiksas bus užrišamas siūlėmis ir pašalintas. Jei apendiksas plyšo, pilvo ertmė bus išplauta druskos tirpalu. Pjūvis bus uždaromas siūlėmis, o kartais įdedamas mažas vamzdelis, skirtas pašalinti skysčių perteklių. Jei yra peritonitas, gydytojas gali padaryti pjūvį per pilvo vidurį. Sveikimas ligoninėje gali užtrukti iki savaitės.

Pooperacinė priežiūra

Po operacijos gali būti skiriami nuskausminamieji per IV. Per kelias valandas galėsite pradėti gerti skysčius, o vėliau palaipsniui valgyti kietą maistą. Po 12 valandų paprastai jau galite atsikelti ir judėti. Normalu jausti skausmą ir matyti mėlynes aplink pjūvį. Jei operacija buvo laparoskopinė, galite jausti skausmą petyje ar pilvo pūtimą dėl dujų, kurios buvo įleistos į pilvą. Skausmui mažinti galite vartoti nereceptinius nuskausminamuosius.

Svarbu užtikrinti, kad pjūvis būtų švarus ir sausas, kol jis gyja.

Atsigavimo patarimai:

• Po laparoskopijos ribokite fizinį aktyvumą 3–5 dienas, o po atviros operacijos – 10–14 dienų.
• Jei kosite, uždenkite pilvą pagalve ir lengvai paspauskite, kad sumažintumėte skausmą.
• Palaipsniui didinkite fizinį aktyvumą, pradėdami nuo trumpų pasivaikščiojimų, bet leiskite sau ilsėtis, kai to reikia.
• Grįžti prie įprastos rutinos galite po 2–3 savaičių, tačiau jei operacija buvo atvira, venkite intensyvaus fizinio aktyvumo 4–6 savaites.

Kada kreiptis į gydytoją po apendektomijos?

Jeigu po operacijos pasireiškia šie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją:

• Nekontroliuojamas vėmimas
• Stiprėjantis pilvo skausmas
• Galvos svaigimas ar alpimo pojūtis
• Kraujas vėmaluose ar šlapime
• Skausmas ir paraudimas pjūvio vietoje
• Karščiavimas
• Pūliai iš žaizdos