Kokie yra ašvagandos privalumai?

0
34
Ashwagandha

Ašvaganda dažnai naudojama stresui ir nerimui mažinti, taip pat valdyti įvairias lėtines ligas. Nepaisant to, moksliniai tyrimai apie šio augalo veiksmingumą yra nepakankami ir nevisiškai įtikinami.

Jau šimtus metų žmonės naudoja ashwagandha šaknį ir oranžinės raudonos spalvos vaisius medicininiais tikslais. Šis augalas dar vadinamas Indijos ženšeniu arba žiemos vyšnia. Pavadinimas „ašvaganda“ apibūdina šaknies kvapą, kuris primena arklio kvapą – „ashwa“ reiškia „arklys“.

Gydytojai dažnai naudoja šį augalą kaip bendrą toniką, kuris padeda didinti energiją ir mažinti stresą bei nerimą. Be to, kai kurie teigia, kad ašvagandagali būti naudinga tam tikrų vėžio formų, Alzheimerio ligos ir nerimo gydymui. Visgi šiems teiginiams patvirtinti reikia daugiau mokslinių tyrimų.

Kam naudojama ašvaganda?

Ašvaganda yra svarbus augalas Ajurvedos medicinoje – vienoje seniausių pasaulio medicininių sistemų, plačiai naudojamoje Indijoje. Ajurvedoje šis augalas laikomas Rasayana, t. y. preparatu, kuris padeda palaikyti fizinę ir psichinę jaunystę.

Yra tam tikrų duomenų, kad ašvagandagali turėti neuroprotekcinių ir priešuždegiminių savybių. Kadangi uždegimas yra daugelio sveikatos sutrikimų pagrindas, jo mažinimas gali apsaugoti organizmą nuo įvairių ligų.

Galimos naudos

Ašvaganda gali būti naudojama šių problemų gydymui:

Skirtingos gydymo formos naudoja įvairias augalo dalis, tokias kaip lapai, sėklos ir vaisiai. Tačiau iki šiol trūksta išsamių įrodymų, patvirtinančių galimą naudą žmogaus sveikatai.

Kokia yra ašvagandos nauda sveikatai?

Moksliniai tyrimai rodo, kad ašvaganda gali būti naudinga gydant įvairias būkles. Tačiau mokslininkai vis dar mažai žino, kaip šis augalas veikia žmogaus organizme. Iki šiol atlikti tyrimai buvo vykdomi su mažomis dalyvių grupėmis ir naudojant skirtingas ašvagandos formas, todėl būtina daugiau išsamaus tyrimo šioje srityje.

Galima nauda

Stresas ir nerimas

Ašvaganda gali turėti raminamąjį poveikį nerimo simptomams. Viename2019 m. atliktame tyrime nustatyta, kad kasdien vartojant 240 mg ašvagandos, streso lygis buvo žymiai sumažėjęs, palyginti su placebo grupe. Be to, buvo sumažintas kortizolio, vadinamojo streso hormono, lygis.

Kitame 2019 m. tyrime buvo įrodyta, kad vartojant 250 mg arba 600 mg ašvagandos per dieną, sumažėjo savarankiškai įvertintas streso lygis ir kortizolio koncentracija.

Nors šie rezultatai yra daug žadantys, mokslininkai turi surinkti daugiau duomenų prieš rekomenduodami ašvagandą kaip nerimo gydymo priemonę.

Sportiniai pasiekimai

2021 m. atlikta sisteminė apžvalga ir meta-analizė parodė, kad ašvaganda gali padėti pagerinti fizinį pajėgumą. Ji gali prisidėti prie jėgos, fizinio pasirengimo ir atsistatymo gerinimo tiek vyrams, tiek moterims.

Apžvalga rodo, kad vartojant 300–500 mg du kartus per dieną (ryte ir prieš miegą), gali būti naudinga žmonėms, kurie dalyvauja intensyviuose pasipriešinimo ar ištvermės treniruočių procesuose.

Širdies sveikata

Kai kurie žmonės naudoja ašvagandą širdies sveikatai gerinti, įskaitant:

  • aukšto kraujospūdžio mažinimą,
  • aukšto cholesterolio lygio mažinimą,
  • krūtinės skausmo malšinimą,
  • širdies ligų prevenciją.

Nepaisant to, tyrimų su žmonėmis šioje srityje trūksta. 2023 m. atlikta apžvalga parodė, kad tyrimai su žiurkėmis atskleidė galimas kardioprotekcines ašvagandos savybes.

Alzheimerio gydymas

2020 m. atlikta apžvalga nurodo, kad ašvaganda gali turėti neuroprotekcinių savybių ir apsaugoti nuo daugelio neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio, Hantingtono ir Parkinsono ligos.

2021 m. apžvalgoje taip pat teigiama, kad ašvaganda ir kiti medicininiai augalai gali padėti išvengti pažintinių funkcijų nuosmukio bei atkurti įprastą pažintinę funkciją. Tačiau šiai sričiai reikia tolesnio tyrimo.

Vėžys

Žmonės, sergantys vėžiu, dažnai patiria stresą, nerimą ir nuovargį. Tiems, kurie ieško nefarmakologinių būdų šiems simptomams sumažinti, ašvaganda gali būti tinkama alternatyva.

2023 m. atlikta apžvalga rodo, kad ašvaganda gali turėti priešvėžinių savybių. Vis dėlto dabartiniai duomenys nėra pakankami, kad būtų galima rekomenduoti šį augalą kaip priemonę vėžiui gydyti ar jo prevencijai.

Kaip vartoti ašvagandą?

Ašvagandos dozavimas ir vartojimo būdas priklauso nuo gydomos būklės. Nėra standartizuotos dozės, patvirtintos šiuolaikiniuose klinikiniuose tyrimuose.

Įvairūs tyrimai naudojo skirtingas dozes. Kai kurie tyrimai rodo, kad 250–600 mg per dieną gali sumažinti stresą. Kituose tyrimuose naudotos daug didesnės dozės.

Kapsulės dažnai turi nuo 250 iki 1 500 mg ašvagandos. Šis augalas taip pat parduodamas miltelių ir skysto ekstrakto pavidalu.

Kai kuriais atvejais didelės dozės gali sukelti nemalonių šalutinių poveikių. Prieš vartojant bet kokius naujus augalinius papildus, įskaitant ašvagandą, geriausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Ar ašvaganda gali sukelti šalutinį poveikį?

Ašvaganda dažniausiai toleruojama nedidelėmis arba vidutinėmis dozėmis. Tačiau ilgalaikių tyrimų, skirtų išsamiai išnagrinėti galimus šalutinius poveikius, trūksta.

Galimi šalutiniai poveikiai

Vartojant didelį ašvagandos kiekį, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, viduriavimas, pykinimas ar vėmimas. Šie simptomai gali atsirasti dėl žarnyno gleivinės sudirginimo.

Ar saugu ją vartoti?

Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras (NCCIH) teigia, kad trumpalaikiam vartojimui ašvaganda gali būti saugi. Tačiau nėra pakankamai duomenų apie ilgalaikio vartojimo saugumą.

Galimos rizikos

  • Sunkieji metalai: Kai kuriuose Ajurvedos produktuose gali būti švino, gyvsidabrio ar arseno koncentracijų, viršijančių saugias ribas.
  • Kokybės kontrolės trūkumas: Maisto ir vaistų administracija (FDA) nereglamentuoja Ajurvedos produktų gamintojų. Tai reiškia, kad jie nėra tikrinami taip griežtai kaip farmaciniai produktai ar maisto gaminiai. Kai kurie produktai gali būti užteršti sunkiaisiais metalais arba netgi visai neturėti tikrojo augalo ekstrakto.

Kam ašvaganda gali būti netinkama?

Ašvaganda gali būti netinkama šiems asmenims:

  • nėščiosioms,
  • ruošiantis chirurginėms operacijoms,
  • turintiems skydliaukės arba autoimuninių sutrikimų,
  • sergantiems hormonams jautriu prostatos vėžiu,
  • vartojantiems tam tikrus vaistus, pvz., imunosupresantus, prieštraukulinius, skydliaukės hormonų preparatus, ar vaistus nuo diabeto ir hipertenzijos.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ašvagandą

Ar galima vartoti ašvagandą kasdien?

Trumpalaikiam vartojimui ašvaganda dažniausiai yra tinkama, tačiau svarbu laikytis tinkamos dozės. Kapsulėse paprastai yra nuo 250 mg iki 1 500 mg ašvagandos, ir nerekomenduojama viršyti šių dozių.

Ar ašvaganda padeda mažinti nerimą?

Nors reikia daugiau tyrimų, dabartiniai duomenys rodo, kad ašvaganda gali padėti sumažinti nerimo simptomus.

Kada geriau vartoti ašvagandą – ryte ar vakare?

Nėra aiškių įrodymų, kada geriau vartoti ašvagandą. Kai kurie tyrimai rodo, kad nauda gali būti didesnė, jei dienos dozė padalijama į dvi dalis – ryte ir vakare.

Ar ašvaganda gali sukelti klaidingą teigiamą narkotikų testo rezultatą?

Pagal Gynybos departamento papildų šaltinio duomenis, ašvaganda neturėtų sukelti teigiamo rezultato įprastame karinio narkotikų teste.

Kaip greitai ašvaganda veikia mažinant nerimą?

Kai kurie tyrimai rodo, kad ašvaganda gali sumažinti nerimą per 30 dienų, tačiau poveikio greitis ir veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo asmens.

Kokia yra pagrindinė ašvagandos nauda?

Ašvaganda gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, pagerinti sportinius rezultatus, stiprinti širdies sveikatą bei apsaugoti nuo ligų, tokių kaip Alzheimerio liga.

Komentarų sekcija išjungta.