Ankilozinio spondilito (AS) simptomai

Ankilozinis spondilitas yra lėtinė uždegiminė liga, daugiausiai paveikianti stuburą, jo sąnarius ir raiščius, taip pat kryžmens klubakaulio sąnarius. Kartais liga apima ir kitus sąnarius—for example, pečių, klubų ar kelių. Kai kuriems žmonėms simptomai atsiranda ir kituose organuose, pavyzdžiui, akyse.

Dažniausi simptomai – ne tik nugaros skausmas

Šios ligos pradžia dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, o simptomų pobūdis ir stiprumas gali smarkiai skirtis. Vieniems ankilozinis spondilitas sukelia tik lengvą diskomfortą, tuo tarpu kiti patiria stiprius skausmus ir judesių apribojimus kasdien.

Bene dažniausia išraiška – ilgalaikis, nuobodus apatinės nugaros dalies skausmas ir sustingimas. Šis uždegiminis skausmas skiriasi nuo įprasto mechaninio nugaros skausmo: dažniausiai atsiranda pamažu, užtrunka ilgiau nei tris mėnesius, prasideda jaunesniems nei 40 metų, stiprėja naktį ir pagerėja užsiimant fizine veikla. Poilsis daugeliu atvejų neatneša palengvėjimo, priešingai nei aktyvumas.

Rytais dažnai jaučiamas kvėpiantis stuburo sustingimas, kuris tęsiasi ilgiau nei pusvalandį ir po kiek laiko mažėja judant. Šis standumas dažnai progresuoja—ilgainiui skausmas išplinta į abi nugaros puses, pereina aukščiau ar apima kaklą. Kartais skausmas persikelia į sėdmenų sritį.

Skausmo įvairovė ir netipiniai simptomai

Nors pagrindiniai simptomai susiję su nugara, neretai skundai išsiplečia ir į kitus sąnarius. Dalis žmonių patiria sąnarių skausmą pečiuose, klubuose, keliuose, alkūnėse ar kulkšnyse, tačiau ne visiems išsivysto tokie simptomai.

Ankilozinis spondilitas gali paveikti vadinamąsias entezes – vietas, kur sausgyslės arba raiščiai jungiasi prie kaulų. Dažniausiai pasireiškia kulno skausmu, bet uždegimas gali pasireikšti ir kitose vietose, priklausomai nuo paveiktų entezų.

Liga gali sukelti ir akių uždegimą (priekinę uveitą). Dažniausiai pažeidžiama tik viena akis—ji parausta, tampa jautri šviesai, pablogėja rega. Ši komplikacija dažnesnė tiems, kuriems ši liga trunka ilgiau ir kurie turi HLA-B27 geną.

Kai kuriuos žmones kankina nuovargis, nedidelis karščiavimas, prastesnis apetitas ar bendras negalavimas. Dėl skausmo dažnai tampa sunku išsimiegoti.

Komplikacijos – kas gali pasunkėti?

Ligai progresuojant, stubure gali formuotis naujas kaulinis audinys, kuris sukelia stuburo sustingimą ir sumažina lankstumą. Kartais dėl šių pokyčių nugara stipriai išsilenkia į priekį, susidarant tarsi “kuprai”. Tokia būklė ne visada išsivysto, tačiau gali stipriai riboti judėjimą, sunku pasiekti žemai esančius daiktus ar išlaikyti pusiausvyrą.

Retesniais atvejais ankilozinis spondilitas paveikia širdį, plaučius ar inkstus. Pavyzdžiui, galimas aortos uždegimas, tokiu atveju atsiranda širdies nepakankamumo rizika. Plaučiai dėl sumažėjusio krūtinės ląstos judrumo ar fibrozės taip pat gali nusilpti. Inkstų funkcijos sutrikimai, tokie kaip IgA nefropatija, gana reti. Kai kuriais atvejais galima net stuburo slankstelių lūžiai—tuomet gresia stuburo smegenų pažeidimas, kuris jau gali sukelti raumenų silpnumą, tirpimą ar net paralyžių.

Be to, žmonėms su šia diagnoze dažniau pasitaiko uždegiminė žarnyno liga ar psoriazė, tačiau šios ligos nėra tiesioginės ankilozinio spondilito komplikacijos—jas sieja tas pats HLA-B27 genas.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu simptomai stiprėja, o gydymas neduoda norimų rezultatų, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju dėl papildomų galimų gydymo būdų.

Nedelsiant kreipkitės į specialistą, jei netikėtai pasireiškė silpnumas, staigus judesių ar jutimų praradimas, stiprus nugaros, akių arba krūtinės skausmas. Tokiais atvejais svarbu greitai gauti pagalbą.

Kas sukelia ankilozinį spondilitą?

Nors tikslūs šios lėtinės uždegiminės sąnarių ligos atsiradimo mechanizmai lieka neaiškūs, manoma, kad tam įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Net 85 % sergančiųjų nustatoma HLA-B27 geno mutacija, visgi šio geno turėjimas nebūtinai reiškia, kad žmogus susirgs ankiloziniu spondilitu.

Kaip nustatoma ši liga?

Specifinių tyrimų, kurie užtikrintai leistų diagnozuoti ankilozinį spondilitą, šiuo metu nėra. Diagnozė nustatoma įvertinus žmogaus simptomus—ypač jei jie prasidėjo iki 40 metų, jaučiamas naktinis skausmas, o pagerėjimas juntamas judant. Tai patvirtina ir rentgenologiniai stuburo ar kryžmens klubakaulio sąnarių tyrimai. Genetinis tyrimas dėl HLA-B27 gali būti tik papildomas rodiklis, nes nemaža dalis žmonių, turinčių šį geną, išlieka visiškai sveiki.

Gydymo galimybės – kas padeda suvaldyti ligą?

Pagrindiniai gydymo būdai padeda sumažinti simptomus ir lėtina ligos eigą:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
• COX-2 inhibitoriai
• Lokalūs kortikosteroidų injekcijos
• Specialūs imuninę sistemą veikiantys vaistai (sulfasalazinas, biologiniai vaistai, JAK inhibitoriai)
• Sunkiais atvejais galima operacinė intervencija—sąnario keitimas ar stuburo korekcija

Naturali pagalba – ar galima padėti sau be vaistų?

Reguliari fizinė veikla yra viena pagrindinių rekomendacijų sergant ankiloziniu spondilitu. Geriausia rinktis mažesnio poveikio sąnariams pratimus—pavyzdžiui, plaukimą, vaikščiojimą, tempimus. Reikėtų vengti itin intensyvių, smūginių sporto šakų, tokių kaip bėgimas, nes jos gali dar labiau apkrauti stuburą.

Akupunktūra, masažas, jogos ar Aleksandro technikos užsiėmimai gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti bendrą savijautą. Vis dėlto kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad žoliniai preparatai ar natūralūs papildai iš tiesų būtų veiksmingi gydant ankilozinį spondilitą.

Ankilozinis spondilitas yra sudėtinga lėtinė liga, kuri paprastai reikalauja ilgalaikės priežiūros ir komandinio gydytojų bei paciento darbo. Aktyviai rūpinantis savo sveikata ir laikantis rekomendacijų, galima ne tik sumažinti simptomų intensyvumą, bet ir išvengti daugumos galimų komplikacijų.