Ankstyvosios brendimo pradžios priežastys ir pasekmės

Ankstyvos brendimo rizikos veiksniai

Kas didina ankstyvo brendimo tikimybę?

Nors ne visada žinoma tiksli ankstyvo brendimo priežastis, tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai.

• Lytis. Mergaitės susiduria su didesne rizika nei berniukai – joms ši būklė pasitaiko kone dešimt kartų dažniau.
• Paveldimumas. Jei šeimoje yra narių, kuriems buvo nustatytas ankstyvas brendimas, vaiko rizika padidėja, ypač esant genetiniam polinkiui.
• Etninė kilmė. Nors tyrėjai dar negali paaiškinti kodėl, pastebėta, kad kai kurių etninių grupių mergaitėms brendimas prasideda anksčiau nei kitoms.
• Vaikų tarptautinis įvaikinimas. Kai kurie duomenys rodo, kad įvaikinti vaikai, atvykę iš kitų šalių, dažniau susiduria su ankstyvu brendimu. Tikslios priežastys kol kas nežinomos ir gali būti susijusios su daugybe veiksnių, įskaitant netikslų amžiaus nustatymą.
• Nutukimas. Tyrimai rodo ryšį tarp nutukimo ir didesnės ankstyvo brendimo tikimybės tarp mergaičių. Tačiau toks ryšys tarp berniukų nenustatytas.

Kaip nustatomas ankstyvas brendimas?

Norint įvertinti, ar vaikas susidūrė su ankstyvo brendimo požymiais, gydytojas gali atlikti išsamią apžiūrą bei paskirti papildomus tyrimus.

• Pirmiausia aptariama vaiko sveikatos istorija.
• Gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, kad pastebėtų galimus pokyčius.
• Kraujo tyrimai padeda įvertinti lytinių hormonų kiekį.
• Taip pat gali būti atliekamas rankų ir riešų rentgenas, kad nustatytų kaulų amžių ir jų augimo tempą.

Jei pastebimi ankstyvo brendimo požymiai, gali būti atliekamas specialus hormonų testas – gonadotropinų stimuliacijos mėginys. Šio testo metu stebima, kaip organizmas reaguoja į specifinius hormonus, kad būtų nustatyta brendimo rūšis – centrinis ar periferinis ankstyvas brendimas.

Kartais prireikia papildomų tyrimų norint išsiaiškinti priežastis. Tarp jų gali būti galvos magnetinio rezonanso tomografija, skydliaukės funkcijos tyrimai ar ultragarsas, jei įtariamas navikas.

Ankstyvo brendimo gydymas

Daugeliu atvejų vaikus apžiūri vaikų endokrinologai – gydytojai, specializuojantys hormonų srityje. Gydymo taktika priklauso nuo ankstyvo brendimo priežasties.

• Pasyvus stebėjimas. Jei nerandama aiškios priežasties arba brendimas nustoja progresuoti, gali būti pasiūlyta keletą mėnesių stebėti vaiko būklę be aktyvaus gydymo.
• GnRH analogų terapija. Esant centriniam ankstyvam brendimui, dažnai skiriami vaistai, kurie kas mėnesį leidžiami į raumenis. Tokia terapija laikinai sustabdo brendimo procesą iki natūralaus amžiaus pradžios.
• Implantacija. Kai kuriais atvejais vaikui siūlomas nedidelis implanto įvedimas po viršutinės rankos oda. Šis įrenginys veikia ilgiau ir užtikrina, kad lytinis brendimas nesivystytų anksčiau laiko, be reguliarių injekcijų.
• Pagrindinės ligos gydymas. Jei nustatoma kita būklė ar liga, sukėlusi ankstyvą brendimą, pirmiausia gydoma ji. Dažnai tai sustabdo tolesnį brendimo progresavimą.

Kokios gali būti komplikacijos?

Ankstyvą brendimą patiriantys vaikai gali susidurti ne tik su fiziniais, bet ir emociniais iššūkiais.

• Ūgio problemos. Dažnai vaikai ima sparčiau augti, bet po ankstyvo brendimo jų augimas baigiasi anksčiau nei įprasta. Dėl to galutinis ūgis gali būti mažesnis, nei galėtų būti.
• Elgesio pokyčiai. Kai kurių tyrimų duomenimis, ankstyvas brendimas gali turėti įtakos vaiko elgesiui, ypač jei yra kitų vystymosi sunkumų. Tačiau tokie ryšiai nėra visiškai aiškūs.
• Streso jausmas. Pokyčiai, kuriuos patiria bręstantys vaikai, dažnai sukelia nemažai streso ir sumaišties. Jaunesniems nei įprasta vaikams tai gali būti ypač sudėtinga.
• Kiti pavojai. Kai kurie tyrimai mini, kad anksti bręstančios mergaitės kiek labiau rizikuoja, pavyzdžiui, vėliau susirgti tam tikromis ligomis, bet šie duomenys dar nėra galutiniai.

Atkreipkite dėmesį, jei vaiko nuotaika blogėja, krenta mokymosi rezultatai, atsiranda problemų mokykloje, vaikas vengia bendravimo arba praranda susidomėjimą mėgstamomis veiklomis.

Ką turėtų žinoti tėvai?

Susidūrus su ankstyvo brendimo požymiais, natūralu jaudintis. Vis dėlto svarbu žinoti keletą esminių dalykų:

• Neretai požymiai, primenantys ankstyvą brendimą, būna laikini arba visiškai nesusiję su tikruoju brendimu.
• Jei reikalingas gydymas, dažniausiai jis būna veiksmingas.
• Didžioji dalis vaikų, turinčių ankstyvo brendimo požymių, puikiai prisitaiko tiek mediciniškai, tiek psichologiškai ar socialiai.

Kaip galite palaikyti savo vaiką?

Vaikams ypač svarbus priklausymo jausmas ir noras nesiskirti nuo bendraamžių. Ankstyvas fizinis vystymasis gali sukelti nesaugumo dėl išvaizdos ar lūkesčių sunkumų – aplinkiniai gali manyti, kad vaikas vyresnis nei yra iš tikrųjų. Šiuos sunkumus gali apsunkinti ir hormonų pokyčiai.

• Labai paprastai ir aiškiai paaiškinkite vaikui, kokie pokyčiai vyksta jo organizme.
• Kurkite pasitikėjimą – skatinkite vaiką kalbėtis apie savo jausmus, išklausykite jo abejones ar baimes.
• Nepamirškite, kad vaikui reikalingas amžių atitinkantis auklėjimas – neperspauskite jo suaugusiųjų lūkesčiais.
• Būkite atidūs, ar vaiko nepašiepiama dėl išvaizdos ar elgesio pokyčių.
• Palaikykite vaiko savivertę – skatinkite jo pastangas moksluose, veiklose ar bendravime, o ne vien pasikeitusią išvaizdą.

Nesunkiai prieinami ir įvairūs emocinės paramos būdai – psichologo konsultacijos arba savitarpio pagalbos grupės. Dėl tokių galimybių pasitarkite su vaiko gydytoju, jei prireiktų papildomos pagalbos.