Apgamai, strazdanos ir odos ataugėlės: rūšys, priežastys, gydymo būdai

Daugelis iš mūsų ant odos pastebime įvairių dėmelių ar išaugų – kai kurios jų kelia nerimą, kitos tik trukdo kasdieniame gyvenime. Kviečiame susipažinti su dažniausiai pasitaikančiomis odos dariniais: lęšinių dėmių, odos „žydukais“, apgamais bei seborėjinėmis keratozėmis. Sužinosite, kaip jas atskirti, kas lemia jų atsiradimą bei kada reikėtų sunerimti.

Lęšinės dėmės ir apsauga nuo jų

Lęšinėmis dėmėmis vadinamos rudos ar tamsesnės dėmelės, dažniausiai susidarančios tose odos vietose, kurios labiausiai veikiamos saulės spindulių: ant rankų, veido, pečių. Nors genetika taip pat daro įtaką, pagrindinis veiksnys išlieka ultravioletinių spindulių poveikis. Kartais jų atsiradimą gali paskatinti ir tam tikros medicininės procedūros.

Nors visų lęšinių dėmių atsiradimo išvengti neįmanoma, galima reikšmingai sumažinti riziką. Rekomenduojama vengti intensyvios saulės (ypač tarp 10 ir 14 val.), lauke dėvėti ilgomis rankovėmis drabužius, ilgas kelnes ir plačiabrylę kepurę. Verta naudoti plataus spektro apsauginį kremą, kuriame yra bent 8% cinko oksido, bei vengti soliariumų.

Lęšinių dėmių gydymo galimybės

Jei norite sumažinti šių dėmelių matomumą, galite rinktis kelias gydymo strategijas:

• Krioterapija – šaldymas skystu azotu
• Lazerinė procedūra
• Kremai su retinoidais ar balinančiomis medžiagomis

Kas sukelia lęšines dėmes?

Didžiausia įtaka – dažnas buvimas saulėje, tačiau daliai žmonių šios dėmės pasireiškia dėl paveldimumo. Retais atvejais tam tikros paveldimos ligos (pvz., Noono sindromas) gali lemti lęšinių dėmelių gausą bei papildomus sveikatos sutrikimus.

Odos „žydukai“ (fibromos): ką apie juos žinoti?

Mažos odos ataugėlės arba „žydukai“ yra visiškai nepiktybiniai dariniai, kurie atsiranda maždaug pusei suaugusiųjų. Jie dažniau susiformuoja vietose, kur odą trina drabužiai ar papuošalai – kaklas, pažastys, po krūtimis, ant nugaros ar kirkšnyse. Dažniausiai šie dariniai būdingi vyresnio amžiaus ar antsvorio turintiems žmonėms, ypač moterims.

Paprastai „žydukai“ nesukelia jokių simptomų, tačiau gali sudirgti, jei trinama drabužių ar aksesuarų.

Kaip šalinami odos „žydukai“?

Jei ataugėlė trukdo ar dažnai sudirgsta, dermatologas gali ją pašalinti:

• Pjauta žirklėmis ar specialiu skalpeliu
• Krioterapija (šaldymas)
• Elektrochirurgija (degimas elektros srove)

Apgamai ir jų pokyčiai

Apgamai – tai melanocitų sankaupos, dėl kurių odoje matome rudų ar juodų taškelių ar išaugėlių. Jie gali pasirodyti bet kurioje kūno vietoje, pavieniui ar keli kartu.

Didžioji dalis apgamų išryškėja vaikystėje ar iki 25 metų. Suaugusio žmogaus odoje paprastai matoma nuo 10 iki 40 apgamų, kurie laikui bėgant keičiasi: tam tikri tampa iškilūs, keičia spalvą, kartais juose išauga plaukų. Kai kurie apgamai per ilgą laiką visai išnyksta. Umoris ar liesti apgamai paprastai nesukelia, tačiau bet kokie išskirtiniai pokyčiai turi būti įvertinti dermatologo.

Kada apgamas gali būti pavojingas?

Didžioji dalis apgamų nėra pavojingi. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tiems, kurie pastebimai skiriasi nuo kitų, atsirado po 25-erių metų, kinta dydžiu, spalva ar forma. Jei apgamas kraujuoja, šlapiuoja, niežti arba tampa jautrus bei skausmingas, rekomenduojama kreiptis į specialistą.

Apžiūrėkite odą veidrodžiu ar paprašykite pagalbos – ypač svarbu tikrinti saulės dažnai veikiamas vietas: rankas, veidą, ausis, nugarą, kojas. Apgamas, kuris lieka nepakitęs, paprastai nerimo nekelia. Nauji ar besikeičiantys apgamai turėtų būti peržiūrėti gydytojo, nepriklausomai nuo to, ar norite juos šalinti dėl estetinių sumetimų ar nerimą keliančių pokyčių.

Analizuojant apgamų pokyčius ypatingas dėmesys skiriamas šiems požymiams (ABCDE):

• Asimetrija – viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos
• Kraštai – nelygūs, išplaukę arba dantyti
• Spalva – nevienoda spalva, kelios spalvų variacijos
• Diametras – didesnis už pieštuko trintuko galvutę
• Dinamika – kinta dydis, forma ar spalva

Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, kuris vyrams dažniau išsivysto nugaros ir krūtinės srityje, moterims – ant kojų.

Ką daryti nustačius įtartiną apgamą?

Dermatologas įvertins apgamą ir, jei reikia, nuims jį biopsijai – tai užtrunka tik keletą minučių. Esant patvirtintai vėžio rizikai, apgamas pašalinamas kartu su dalimi aplinkinės odos ir tada žaizda susiuvama.

Pagrindiniai apgamų tipai

Įgimti apgamai atsiranda jau gimimo metu. Juos turi apie vienas iš šimto žmonių ir jų rizika tapti melanoma yra kiek didesnė, lyginant su vėliau atsiradusiais apgamais.

Dizplaziniai apgamai (nevi) – didesni nei įprasti, dažnai nelygia forma, nevienodos spalvos (tamsesnis vidurys, šviesesnis pakraštys). Kuo tokių apgamų daugiau, tuo didesnė melanomos tikimybė – turint 10 ir daugiau dizplazinių apgamų rizika net 12 kartų viršija vidutinę.

Apgamų formavimosi priežastys

Apgamai susidaro, kai tam tikros odos ląstelės (melanocitai) susitelkia vienoje vietoje. Šios ląstelės gamina pigmentą, kuris nulemia mūsų odos spalvą. Saulės poveikis, hormonų pokyčiai per paauglystę ar nėštumą taip pat gali pakeisti apgamų išvaizdą ar spalvą.

Seborėjinė keratozė: kaip ją atpažinti?

Seborėjinės keratozės – tai rudi ar juodi suragėję iškilimai, paprastai pasitaikantys ant krūtinės, nugaros, galvos odos, galūnių, veido. Jie susiformuoja iš keratinocitų ir, didėjant, neretai įgyja karpinį paviršių. Šios išaugos nėra pavojingos ir nevirsta vėžiu.

Kodėl atsiranda seborėjinė keratozė?

Tikroji šios būklės priežastis nėra žinoma, tačiau ji dažniau pasireiškia sulaukus vyresnio amžiaus.

Ar būtina gydyti seborėjinę keratozę?

Tai visiškai nepiktybiniai ir neužkrėčiami dariniai, kurių gydyti dažniausiai nereikia. Jei keratozė ima trukdyti ar dažnai sudirgsta, ją galima pašalinti chirurginiu būdu, šaldant ar deginant elektros srove.