Apraxija: simptomai, priežastys, tyrimai, gydymas

Apraksija – tai judesių sutrikimas, kai žmogus nebegali atlikti iš anksto išmoktų, sąmoningai suplanuotų judesių, nors raumenys ir protas yra visiškai pajėgūs. Kokie judesiai sutrinka, priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje yra pakitimų.

Kaip pasireiškia apraksija

Būdingi apraksijos simptomai gali smarkiai skirtis. Vieni žmonės patiria sunkumų atlikdami tikslius judesius, kiti – nesugeba naudotis kasdieniais įrankiais ar įgyvendinti tam tikrų gestų. Gali būti paveiktos įvairios kūno sritys ir funkcijos:

• Sunkumai atliekant veido judesius, pavyzdžiui, kosėjimą ar mirksėjimą
• Netikslūs ar lėti rankų, kojų, pirštų judesiai
• Problemos naudojant daiktus pagal paskirtį
• Negalėjimas koordinuoti akių judesių
• Nesugebėjimas įgyvendinti sudėtingų užduočių, pvz., nusiprausti dantis ar užsirišti batraiščius
• Nesėkmingi bandymai atkartoti judesius galva, rankomis ar kojomis
• Menkos, gremėzdiškos eisenos žingsniai
• Didesni nepatogumai mėginant kopijuoti paprastus piešinius

Kalbos apraksijos ženklai vaikystėje ir suaugus

Apraksija gali paveikti ir kalbėjimą. Mažiems vaikams požymiai gali būti labai menkas gagenimas, nuolat tas pats garsų repertuaras, garsų praleidimas žodžio pradžioje ar viduryje, sunkumas pakartotinai ištarti tą patį žodį, anksčiau mokėtų žodžių pamiršimas, didelis neverbalinės komunikacijos naudojimas (mojavimas, rodymas).

Kalbos sutrikimai vaikams dažnai eina kartu su kitais sunkumais – nerišli mąstysena, atminties sutrikimais, sunkumais kramtant ar ryjant, gremėzdiškumu.

Suaugusiesiems kalbos apraksija gali pasireikšti kalbėjimo sulėtėjimu, žodžių painiojimu (pvz., „virtuve“ vietoj „višta“), pastangomis formuoti garsus judinant lūpas ir liežuvį, paprastų dažnai naudojamų posakių nesunkumu arba, sunkiausiais atvejais, visišku nesugebėjimu ištarti garsų.

Apraksijos priežastys

Dažniausiai apraksija kyla dėl pažeistų smegenų sričių, atsakingų už išmoktų veiksmų saugojimą ir jų atlikimą. Ypač svarbų vaidmenį atlieka galinės smegenų dalys (parietalinė skiltis), bet sutrikimus gali sukelti ir kitų sričių pažeidimai.

Pagrindinės priežastys – smegenų trauma, insultas, įvairios demencijos, navikai. Kai kurie tyrimai domisi ir genetinėmis arba vystymosi anomalijomis, kurios lemia vaikų kalbos apraksiją, tačiau šios priežastys dar nėra visiškai žinomos. Manoma, kad kalbos apraksiją vaikams gali lemti signalų tarp smegenų ir kalbos raumenų perdavimo sutrikimai.

Kaip atpažįstama apraksija

Diagnozuojant šį sutrikimą, dažniausiai vertinama, kaip žmogui sekasi atlikti pažįstamus veiksmus (pavyzdžiui, nusiprausti dantis ar iškirpti figūrą). Atliekamas ir fizinis ištyrimas, tiriant, ar nėra raumenų ar sąnarių problemų, pašalinami kiti galimi sunkumų šaltiniai. Dažnai į pokalbius įtraukiami artimieji, vertinami kasdieniai įgūdžiai.

Neretai taikomi įvairūs smegenų veiklos tyrimai – vertinama atmintis, dėmesys, kalbos gebėjimai, mąstymas, naudojami neuropsichologiniai testai. Jei įtariama smegenų pažeidimas, atliekami vaizdiniai tyrimai (pavyzdžiui, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos).

Kalbos apraksijos diagnostika vaikams

Nėra vieno testo ar tyrimo, leidžiančio tiksliai nustatyti vaikų kalbos apraksiją. Diagnozę gali apsunkinti skirtinga gydytojų ir logopedų nuomonė apie šį sutrikimą. Visgi įprastai ieškoma visumos požymių: žiūrima, ar vaikas pakartotinai sugeba ištarti žodžius, ar sugeba tardami susitelkti ties sudėtingesniais pavyzdžiais, ar geba pakartoti sudėtingėjančias žodžių sekas.

Logopedas paprastai stebi, kokius garsus, skiemenis, žodžius vaikas moka, įvertina burnos, liežuvio bei veido struktūras, kad įsitikintų, ar nėra mechaninių kliūčių. Diagnozė dažniausiai nenustatoma anksčiau nei nuo dvejų metų – iki tol vaikams sunku nuosekliai atlikti reikiamas užduotis.

Apraksijos gydymas ir pagalba

Nors konkretaus vaisto ar metodo, visiškai išgydančio apraksiją, nėra, įvairios terapijos padeda ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai pasitelkiama kineziterapija, ergoterapija ir ypač logopedinė pagalba.

Jei apraksiją sukėlė kita liga ar būklė, gydoma priežastis. Kai kuriais atvejais, pvz., suaugusiems išsivysčiusi apraksija po traumos, būklė gali praeiti savaime, tačiau vaikų kalbos apraksija be nuoseklios specialistų pagalbos negerėja.

Vaikai paprastai gauna intensyvias logopedo konsultacijas 3–5 kartus per savaitę. Gydymo planas turėtų būti pritaikytas individualiai kiekvienam vaikui, į tai įtraukiant ir šeimą – tėvai mokomi padėti vaikui praktikuotis namuose.

Pagalbos būdai kalbos apraksijai

• Reguliarus garsų ir žodžių tarimo kartojimas
• Tariamos kalbos kūrimas jungiant garsus į žodžius
• Pratimai su ritmu ar melodija
• Veiksmai su veidrodžiu ar lietimu, kad vaikas vizualiai stebėtų, kaip formuojami garsai

Jei simptomiškumas didelis, gali būti rekomenduojama ir alternatyvioji komunikacija: rašymas, piešimas, rodyklės, gestai ar specialūs elektroniniai prietaisai, padedantys išreikšti mintis. Specialistų teigimu, gestų kalba taip pat gali būti naudinga tiek vaikams, tiek suaugusiems, kurių kalba suprantama sunkiai.

Kol kas tyrimų, kurie leistų tiksliai palyginti skirtingų terapijų efektyvumą vaikų kalbos apraksijai, nėra daug. Dalinai taip nutiko ir dėl to, kad nėra visiškai aiškiai sutarta dėl šio sutrikimo diagnostikos kriterijų.

Santrauka

Apraksija – tai būklė, kai pažeistos smegenys sutrikdo gebėjimą atlikti kai kuriuos judesius. Nors išgydyti visiškai nepavyksta, terapija ženkliai pagerina kasdienius įgūdžius ir leidžia lengviau prisitaikyti prie naujų iššūkių. Būklės eiga ir pasveikimo galimybės priklauso nuo apraksijos sunkumo, priežasties ir individualių savybių.