Ar antibiotikai sukelia vidurių užkietėjimą?

Antibiotikų vartojimas dažniausiai asocijuojamas su virškinimo sutrikimais, tokiais kaip pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms antibiotikai gali sukelti neįprastą šalutinį poveikį – vidurių užkietėjimą. Šis poveikis siejamas su tuo, kad antibiotikai keičia natūralią žarnyno mikroflorą – gerąsias bakterijas, kurios svarbios virškinimui ir bendrai žarnyno sveikatai.

Kaip antibiotikai veikia virškinimo sistemą

Antibiotikai ne tik naikina mums kenksmingas bakterijas, bet ir trikdo draugiškų, žarnynui naudingų mikroorganizmų pusiausvyrą. Tokie pokyčiai dažniausiai iššaukia virškinimo problemas – pirmiausia pasireiškia pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, o vidurių užkietėjimas pastebimas rečiau.

Skirtingi antibiotikai gali sukelti įvairaus dažnio virškinimo sutrikimus:

• Amoksicilinas: Dažniau pasitaiko viduriavimas, rečiau – pykinimas ar vėmimas. Vidurių užkietėjimas praktiškai neminimas.
• Amoksicilinas su klavulano rūgštimi: Pastebimas didesnis viduriavimo ir vėmimo dažnis, tačiau užkietėjimas nėra dažnas.
• Ciprofloksacinas: Mažai žmonių patiria užkietėjimą – tai paveikia apie 1 procentą vartotojų.
• Klindamicinas: Gali sukelti ir vidurių užkietėjimą (iki 2 proc. atvejų), bet dažniau pasireiškia viduriavimas.
• Cefdiniras: Vidurių užkietėjimas pasitaiko itin retai, dažnesnis – viduriavimas ar pykinimas.
• Azitromicinas: Užkietėjimą gali patirti vos 1 proc. vartojančiųjų.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad dažniausiai antibiotikų vartojimas sukelia ne užkietėjimą, o priešingus negalavimus – viduriavimą, pykinimą ar vėmimą.

Kada antibiotikai sukelia rimtesnius virškinimo sutrikimus?

Ilgesnis antibiotikų kursas (daugiau nei savaitė) didina tikimybę susidurti su žarnyne natūraliai gyvenančia bakterija Clostridioides difficile (C. diff). Antibiotikų poveikyje ši bakterija gali smarkiai išvešėti, o pasekmės – viduriavimas, kolitas (žarnyno uždegimas), pilvo skausmas, apetito stoka ar net karščiavimas. Nors dažniausiai C. diff sukelia viduriavimą, kai kuriems žmonėms pasireiškia ir užkietėjimas.

• Cefalosporinų grupės antibiotikai (pvz., cefaleksinas)
• Klindamicinas
• Fluorokvinolonai (pvz., ciprofloksacinas, levofloksacinas)
• Penicilinų grupės antibiotikai (pvz., amoksicilinas)

Rizika užsikrėsti C. diff didesnė, jei žmogus vyresnis nei 65-eri, neseniai gydytas ligoninėje ar slaugos įstaigoje, turi nusilpusią imuninę sistemą arba jau yra sirgęs šia infekcija anksčiau.

Kaip palengvinti užkietėjimą vartojant antibiotikus

Vidurių užkietėjimas dažniausiai praeina kartu su antibiotikų vartojimo pabaiga. Tačiau laikantis kelių paprastų taisyklių, galite sau padėti sušvelninti šiuos simptomus ir greičiau atgauti gerą savijautą:

• Laipsniškai didinkite skaidulinių medžiagų kiekį racione. Daržovės, vaisiai, ankštiniai, pilno grūdo produktai, riešutai bei sėklos ypatingai tinka žarnynui.
• Stenkitės gerti daug vandens – skysčiai būtini, kad skaidulos veiktų efektyviai.
• Palankiai veikti gali ir judesys – net trumpas pasivaikščiojimas ar švelni mankšta padės suaktyvinti žarnyno veiklą, jei jaučiatės pakankamai gerai judėti.
• Naudinga valgyti slyvų ar gerti slyvų sulčių – jos natūraliai gerina žarnyno darbą.

Jei šios priemonės neduoda rezultato ar užkietėjimas trunka ilgiau, verta pasitarti su gydytoju dėl kitų galimų pagalbos būdų, pavyzdžiui, maistinių skaidulų papildų, laisvinamųjų ar kitų sprendimų.

Kas dar gali lemti užkietėjimą vartojant antibiotikus?

Ne visada užkietėjimą lemia patys antibiotikai. Kartais tam įtakos turi kiti veiksniai, pavyzdžiui:

• Nedidelis fizinis aktyvumas – liga ar silpnumas dažnai apriboja judėjimą, o tai blogina žarnyno veiklą.
• Per mažas išgeriamų skysčių kiekis, ypač jei jaučiamas troškulys ar sumažėjęs apetitas.
• Per menkas skaidulų kiekis maiste, nes apetito stoka ar mitybos ribojimai dažnai būdingi sirgantiems žmonėms.
• Kitų vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, kai kurie antihistamininiai, antacidiniai ar kiti preparatai gali skatinti užkietėjimą.

Trumpai apie svarbiausia

Antibiotikai dažniau sukelia pykinimą, vėmimą ir viduriavimą nei užkietėjimą, tačiau galimas ir toks šalutinis poveikis – ypač kai paveikiama žarnyno mikroflora. Užkietėjimą gali išprovokuoti ne tik vaistai, bet ir sumažėjęs judrumas, mažesnis skysčių ar ląstelienos kiekis maiste. Paprastai pakanka pasirūpinti tinkama mityba, pakankamai išgerti vandens, įtraukti daugiau judėjimo. Jei užkietėjimas užsitęsia, verta pasikonsultuoti su specialistu dėl papildomų pagalbos priemonių.