Ar jūsų skrandis reaguoja į konfliktines situacijas?

Ar kada nors pastebėjote, kad patyrus stresą ar konfliktinę situaciją, pradeda skaudėti pilvą, juntamas nemalonus deginimas, pykinimas ar net stiprėja virškinimo sutrikimai? Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad mūsų virškinimo sistema ir psichologinė būsena yra glaudžiai susijusios, todėl skrandis dažnai tampa tarsi „antrąja smegenine“, jautriai reaguojančia į emocinius išgyvenimus. Kodėl taip vyksta ir kaip atpažinti kūno siunčiamus signalus?

Kaip konfliktinės situacijos veikia virškinimo sistemą?

Mūsų organizmas į konfliktą ar stresinę situaciją reaguoja per seniai evoliuciškai susiformavusią „kovok arba bėk“ reakciją. Tuomet simpatinė nervų sistema atpalaiduoja streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Jie ne tik paruošia raumenis veikti, bet ir turi tiesioginį poveikį vidaus organams, ypač virškinimo traktui.

Stresas ir virškinimo mechanizmai

Esant stipriam stresui, kūnas laikinai „išjungia“ tas sistemas, kurios nėra būtinos išgyvenimui, o energiją sutelkia raumenims. Todėl sumažėja kraujo tekėjimas į skrandį, virškinimo procesai sulėtėja arba sutrinka. Tai gali pasireikšti skrandžio spazmais, skausmu, rėmeniu, pykinimu ar net vidurių užkietėjimu.

Žarnyno ir smegenų ryšys

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo terminas „žarnyno-smegenų ašis“, apibūdinantis nuolatinį, dvikryptį ryšį tarp centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto. Žarnyne veikia milijonai nervų ląstelių, kurios perduoda signalus smegenims ir atvirkščiai. Konfliktinėse situacijose būtent per šiuos nervinius kelius emocinės įtampos efektai pasiekia skrandį ir žarnyną.

Dažniausi simptomai: nuo lengvų iki sunkių

Kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai, kai tenka patirti stipresnį stresą ar konfliktą, yra šie:

• Skausmas ar diskomfortas viršutinėje ar apatinėje pilvo dalyje
• Rėmuo ir deginimo pojūtis
• Pykinimas ar vėmimas
• Pilvo pūtimas
• Viduriavimas arba, atvirkščiai, užkietėjimas
• Apetito praradimas arba persivalgymas

Ilgalaikis nuolatinis stresas gali lemti ir rimtesnius virškinimo sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas, lėtinę rėmeną ar net imuninės sistemos nusilpimą.

Mitai ir faktai: ar tikrai viskas galvoje?

Dažnai girdima, kad „viskas – iš nervų“ arba kad „skrandžio bėdos – tik psichologinės“. Tai dalinai tiesa, nes emocinis fonas tikrai stipriai veikia virškinimo sistemą. Tačiau, jeigu simptomai užsitęsia ar stiprėja, būtina atkreipti dėmesį ir į fizines, medicinines priežastis.

Nemaža dalis virškinimo sutrikimų iš tiesų kyla dėl organinių pokyčių – bakterinės kilmės opų, uždegimų, fermentų trūkumo ar net onkologinių ligų. Todėl svarbu nenuvertinti savo pojūčių ir, pastebėjus nuolatinius nemalonius simptomus, kreiptis į gydytoją.

Kaip atpažinti, ar jūsų skrandis reaguoja į konfliktą?

Norint atskirti, ar virškinimo sutrikimai kyla būtent dėl emocinio streso, galima pastebėti kelias tendencijas:

• Skrandžio ar kitų virškinimo simptomų pasikartojimas iškart po nemalonios situacijos ar konflikto
• Stiprėjantys simptomai intensyvesniu gyvenimo laikotarpiu
• Simptomai sumažėja arba išnyksta atsigavus psichologiškai
• Anksčiau visada sveikas skrandis staiga ima „streikuoti“ būtent per įtampą

Ką daryti pajutus, kad stresas veikia skrandį?

1. Streso valdymas

Vienas iš efektyviausių būdų sumažinti ilgalaikius virškinimo skundus – mokytis valdyti stresą. Tam gali padėti įvairūs metodai:

• Giluminio kvėpavimo pratimai
• Reguliarus fizinis aktyvumas
• Meditacija ar sąmoningo dėmesingumo praktikos (angl. mindfulness)
• Laiko planavimas, kad išvengtumėte perteklinės įtampos

2. Subalansuota mityba

Nors emocinis fonas stipriai veikia skrandį, randama įrodymų, kad tam tikri produktai gali sustiprinti arba sumažinti neigiamas reakcijas. Rekomenduojama vengti:

• Labai riebaus, kepto, aštraus maisto
• Kofeino ir stiprios arbatos
• Perteklinio alkoholio
• Saldaus gazuoto gėrimo, kuris gali didinti pilvo pūtimą

Verta į kasdienę mitybą įtraukti lėtai virškinamus, daug skaidulų turinčius produktus, pakankamai gerti vandens, rinktis mažesnes, bet dažnesnes porcijas.

3. Nemalonių emocijų atpažinimas ir sprendimas

Blogo nusiteikimo, nuolatinių konfliktų ar spaudimo ignoravimas dažnai tik gilina simptomus. Svarbu leisti sau įvardinti, ką jaučiate – pyktį, nuoskaudą, nerimą. Prireikus, verta pasikalbėti su artimaisiais, išbandyti psichologinę konsultaciją.

4. Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite šiuos simptomus, būtina nelaukti:

• Staigus, stiprus pilvo skausmas
• Kraujas išmatose ar vemti krauju
• Nevalingas svorio kritimas
• Nuolatinis vėmimas, kurį sunku sustabdyti

Tokiems požymiams reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba, nes tai gali signalizuoti apie rimtas vidaus ligas.

Išvada: rūpinkitės ne tik kūnu, bet ir emocijomis

Skrandis – ne tik fiziologinis organas. Jis ypač jautriai reaguoja į tai, kaip jaučiatės, ką išgyvenate kasdien. Konfliktinės situacijos, stresas ar nerimas dažnai pirmiausia paveikia būtent virškinimo sistemą. Pastebėję, kad po nemalonių pokalbių ar įtampos jūsų savijauta keičiasi, verta ieškoti streso mažinimo būdų, koreguoti gyvenimo ritmą ir pasirūpinti emocine sveikata. O jeigu simptomai užsitęsia – nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju. Jūsų skrandį ir emocijas sieja glaudus ryšys – pasirūpinkite jais abiem.